Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl galimo vaikų, neįleistų į Lietuvos Respublikos teritoriją 2021-11-06 ir 2021-12-01, teisių ir interesų pažeidimo
Tyrimo metu nustatyta, kad migrantų šeimos su vaikais (pirmuoju atveju šeima su trim vaikais, antruoju – 14 asmenų grupė su šešiais (septyniais) vaikais) kelis kartus neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos teritorijos sieną ir buvo išsiunčiama į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Asmenims, įskaitant vaikus, buvo suteikta humanitarinė pagalba – jiems buvo išdalinti maisto daviniai, suteikta galimybė sušilti, pagal poreikį iškviesta greitoji medicininė pagalba. Antruoju atveju pasienio pareigūnai pasitelkė vaiko teisių apsaugos specialistus, kad šie įvertintų „minėtų vaikų būklę, jų apgyvendinimo sąlygas, jų santykį su tėvais“.
Pasienio pareigūnų vertinimu, nebuvo aplinkybių, dėl kurių asmenys galėjo būti įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl humanitarinių priežasčių (liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninės priežastys, kurių užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės) ar jų pažeidžiamumo. Pažeidžiamumo aspektą vertina pareigūnai, turintys patirties sprendžiant leidimo ar neleidimo užsieniečiams kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareigūnų teigimu, nepilnamečių buvimas į šalį bandančioje patekti grupėje kartu su suaugusiaisiais automatiškai nereiškia privalomo jos įleidimo į šalį, nes už vaikų sveikatą ir gyvybę bei patekimą į vaikų sveikatai kenkiančią aplinką pirmiausiai atsakingi yra patys tėvai. Asmenys su vaikais į Baltarusijos Respubliką atvyko su turistinėmis vizomis, su savimi turėjo dokumentus ir gali teisėtai judėti kaimyninėje šalyje, taip pat gali pasinaudoti ir galimybe kreiptis į diplomatinę atstovybę dėl prieglobsčio prašymo pateikimo arba vykti per veikiančius tarptautinius punktus ir ten išreikšti savo valią.
Vaiko teisių kontrolierės vertinimu, nors vaikai yra lydimi tėvų, sprendimus dėl neteisėto sienos kirtimo, migracijos kelio ir sąlygų pasirinkimo priėmė vaikų tėvai, nuo kurių vaikai yra priklausomi, prieš valstybės institucijoms priimant sprendimus dėl neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją yra būtina įvertinti kiekvieno vaiko padėtį, poreikius, įvertinti sprendimų poveikį kiekvienam vaikui ir kiekvieno vaiko atžvilgiu priimti tokius sprendimus, kurie garantuotų visų jo teisių užtikrinimą (suteikti vaikams (jų tėvams) reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą ir paramą, įvertinti, ar nėra pagrindo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl humanitarinių priežasčių ar asmenų pažeidžiamumo, palydėti į artimiausią tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar nurodyti jo buvimo vietą, kt.). Turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas nesukels realaus pavojaus vaikams ir tokiais sprendimais nebus padaryta nepataisoma žala.
Surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad vykdant atgrasymo (išstūmimo) veiksmus asmenų (vaikų) situacijos nebuvo pakankamai individualizuojamos (nevertinama asmens (vaiko) situacija, pagalbos poreikis, pažeidžiamumas ir vaiko interesai). Humanitarinės pagalbos suteikimas, nesant įrodymų, kad buvo atliktas vaikų poreikių, interesų ir pažeidžiamumo vertinimas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad humanitarinės pagalbos suteikimas buvo pakankamas įgyvendinant valstybės pareigą garantuoti ir užtikrinti vaiko teises pagal Vaiko teisių konvenciją.
Ekstremalios situacijos paskelbimas ir valstybės sienos sustiprinančių priemonių taikymas nepaneigia ir nesustabdo UTPĮ 67 straipsnio 12 dalies nuostatų, suteikiančių teisę valstybės sienos apaugos tarnybai (jos pareigūnams), atsižvelgiant į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį, taip pat UTPĮ 67 straipsnio 5 dalies nuostatų, įpareigojančių atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus, galiojimo ir taikymo galimybių. Vertinant oro sąlygas ir kelionės maršrutą, manytina, kad pareigūnų sprendimas neįleisti šeimų su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją neatitiko UTPĮ 67 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės nuostatą dėl pareigos atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus bei to paties įstatymo 2 straipsnio 71 ir 182 dalyse įtvirtintos nuostatos dėl humanitarinių priežasčių bei pažeidžiamų asmenų.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pozicija ir formuojama praktika dėl vaikų, esančių su tėvais, nepriskyrimo pažeidžiamiems asmenims neatitinka migracijos procesuose dalyvaujančių vaikų interesų ir turėtų būti ir įvertinta atitikties nacionalinės ir tarptautinės teisės normoms aspektu.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį, kad migracijos procesų paveikti vaikai laikytini pažeidžiamais. Vaikai, kaip ir kiti migrantai, gali atsidurti pažeidžiamose situacijose ne tik dėl amžiaus, sveikatos būklės, negalios, bet ir situacijose, atsirandančiose dėl išvykimo iš kilmės šalies priežasčių, aplinkybių, su kuriomis jie susidūrė (susiduria) kelionės metu ar sąlygų, su kuriomis jie susiduria atvykę. Vaikams kyla pavojus patirti smurtą arba tapti smurto prieš savo tėvus ar kitus asmenis liudininkais, ypač nelegalaus keliavimo ar buvimo šalyje atveju.
Pažeidžiamumo vertinimas nereglamentuotas ir nefiksuojamas, atliekamas nevertinant reikšmingų aplinkybių arba neatliekamas. Užduočių pasitelktiems vaiko teisių apsaugos specialistams suformulavimas – vertinti apgyvendinimo sąlygas pasienio užkardoje, vaikų būklę, santykį su tėvais rodo, kad pareigūnai neturi pakankamai specialiųjų žinių ir kompetencijų dėl pažeidžiamumo elementų, vaiko padėties, poreikių ir interesų vertinimo aspektų, turinio ir reikšmės.
Vaiko teisių apsaugos specialistų pasitelkimas ir jų atliktas vertinimas antruoju nagrinėtu atveju (pagal VSAT suformuluotas užduotis) nelaikytinas pakankama priemone vertinant vaiko pažeidžiamumą, jo interesus ar situaciją.
Susiformavusi (besiformuojanti) asmens pažeidžiamumo ir vaiko teisių užtikrinimo vertinimo praktika kelia riziką klaidingai asmenis priskirti prie migrantų, o ne pabėgėlių kategorijos, neidentifikuoti nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų asmenų, taip pat kyla tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, įskaitant migrantų ir pabėgėlių teises, užtikrinimo pažeidimo rizika.
Neginčijant, kad valstybė gali laisvai nuspręsti, ar leisti atvykti piliečiams iš kitos šalies, užsieniečiams gali būti uždrausta atvykti į pasienio postus, o užsieniečiai, bandantys neteisėtai atvykti į šalį, įskaitant tuos, kurie buvo sulaikyti prie sienos, gali būti išsiųsti atgal, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra valstybė, įsipareigojimų – asmenų tapatybės nustatymo ir registravimo, procedūrinių garantijų, advokato ir vertėjo paslaugų bei atitinkamų teisių gynimo priemonių. Visais atvejais valstybės sienos apsaugos priemonės turi būti proporcingos ir nepažeisti žmogaus (vaiko) teisių.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą nusprendė atkreipti Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos dėmesį į nustatytus vaiko teisių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad formuojant ir įgyvendinant politiką, susijusią su valstybės sienos apsauga, jos stiprinimo priemonėmis ir neteisėtos migracijos srautų valdymu, būtų pašalintos priežastys ir sąlygos jiems atsirasti ateityje:
1. tobulinti teisinį reguliavimą ir nustatyti aiškias vaiko padėties, interesų ir pažeidžiamumo vertinimo procedūras;
2. atitikties nacionalinės ir tarptautinės teisės normoms aspektu įvertinti formuojamą praktiką dėl migracijos procese dalyvaujančių vaikų, esančių su tėvais, nepriskyrimo pažeidžiamiems asmenims.
Pilną nuasmenintos pažymos tekstą rasite čia: http://vtaki.lt/lt/teisine-informacija/vaiko-teisiu-padeties-vertinimas/atlikti-tyrimai-ir-apibendrinimai