Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikė Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui komentarą (šešėlinę ataskaitą) dėl Lietuvos ataskaitos apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą 2004 – 2008 metais.

Lietuvos Respublika 1992 metais prisijungė ir 1995 metais ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją. Vykdydama prisiimtus įsipareigojimus Lietuva periodiškai teikia ataskaitas apie vykdytas priemones, padarytą pažangą bei sunkumus, kylančius įgyvendinant Konvenciją.

2009 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė JT Vaiko teisių komitetui ataskaitą apie Konvencijos įgyvendinimą 2004 – 2008 metais. Šių metų spalio mėnesį Komitetas pradės pasirengimą ataskaitos svarstymui 2013 metais, peržiūrėdamas valstybės ataskaitą bei nevyriausybinių organizacijų, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktą informaciją.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo skirtas pakankamas dėmesys JT Vaiko teisių komiteto pateiktoms pastaboms, nurodytų trūkumų pašalinimui bei rekomendacijų įgyvendinimui.

Nors per pastarąjį dvidešimtmetį valstybėje buvo tobulinamas vaiko teisių apsaugos teisinis reglamentavimas, tačiau galima teigti, kad iki šiol nacionaliniai teisės aktai nėra visiškai suderinti su Konvencijos nuostatomis (pavyzdžiui, Konvencijos nuostatos dėl vaiko apsaugos nuo smurto, kitų išnaudojimo formų ir netinkamo elgesio; dėl vaiko išskyrimo su tėvais; dėl pagalbos nukentėjusiam vaikui teikimo ir kt.), o teisinio reglamentavimo procesui būdingas tam tikras stagnatiškumas ir lėtumas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ypatingai atkreipė Komiteto dėmesį į teisės aktų įgyvendinimo bei socialinių paslaugų trūkumo, jų netolygaus pasiskirstymo problemas. Teisės aktų įgyvendinimo problemos kyla dėl nepakankamo valstybės lėšų skyrimo, specialistų trūkumo ar (ir) jų kompetencijos stokos. Esama socialinių paslaugų infrastruktūra netenkina realaus šių paslaugų poreikio. Paslaugos ir specialistų pagalba yra labiau sukoncentruotos miestuose ir yra itin sunkiai prieinamos rajonų, kaimiškų vietovių gyventojams.

Tebėra aktuali ne vienerius metus mėginama spręsti vaiko teisių apsaugos sistemą sudarančių institucijų veiklos darnos, koordinavimo ir bendradarbiavimo problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš esmės neturi galimybių atlikti centrinės vaiko teisių apsaugos institucijos funkcijų, kadangi šalyje suformuota decentralizuota vaiko teisių apsaugos institucijų sistema. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, jų veiklos galimybės yra ypatingai priklausomos nuo situacijos konkrečioje savivaldybėje, savivaldybės požiūrio į vaiko teisių apsaugos problemas ir nustatomų veiklos prioritetų, taip pat savivaldybės politikų įtakos. Dėl didelio darbo krūvio, žmogiškųjų, finansinių išteklių bei kompetencijos stokos šie Skyriai nėra pajėgūs efektyviai ir visa apimtimi vykdyti jiems pavestų funkcijų, skirti dėmesį visoms vaiko teisių apsaugos sritims. Taip pat situaciją apsunkina institucijų, kurioms vaiko teisių apsauga yra papildoma funkcija, formalus požiūris į vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą.

Vertindama nediskriminavimo ir vaiko interesų pirmenybės principų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį tai, jog praktikoje nėra užtikrinamas tinkamas šių principų įgyvendinimas, nors abu principai ir įpareigojimai juos užtikrinti yra įtvirtinti daugelyje teisės aktų bei įvairių dokumentų.

Nediskriminavimo principo pažeidimai ypatingai matomi vaikų, priskirtinų pažeidžiamiausioms grupėms, atžvilgiu. Manytina, jog vykdomos priemonės nepasiekiama keliamų tikslų ir norimų rezultatų dėl praktikoje pastebimo priešiško, neigiamo bei kartais homofobiško požiūrio į priemones, skirtas panaikinti galimas diskriminacijos apraiškas, ugdyti toleranciją bei užtikrinti galimybę kiekvienam vaikui naudotis visomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

Nors vaiko interesų pirmenybės principas dažnai minimas kalbant apie vaikų padėtį bei priimant sprendimus, susijusius su vaikais, tačiau iš tiesų trūksta vaiko interesų turinio, šio principo svarbos ir reikšmės suvokimo. Priimant sprendimus (pavyzdžiui, skirstant finansinius išteklius, planuojant paslaugas ir pan.) nėra skiriamas pakankamas dėmesys jų poveikio vaikui įvertinimui ir neretai finansiniai aspektai ar kiti interesai yra iškeliami aukščiau už vaiko interesus. Taip pat deklaruojant vaiko interesų pirmenybės principą gali būti pateisinami veiksmai, priimami sprendimai, kurie iš esmės pažeidžia vaiko teises. Vaiko interesais gali būti manipuliuojama. Gali būti supriešinami tarpusavyje vaikų arba vaikų ir suaugusiųjų ar kiti interesai (pavyzdžiui, sprendžiant problemas, kylančias dėl elgesio ir (ar) sveikatos sutrikimų turinčių vaikų).

Vaikui, ypatingai susidūrusiam su teisingumo sistema, nėra garantuojama tinkama jo privataus gyvenimo apsauga. Suaugusieji neretai ginčo dėl vaiko ar susijusio su vaiku sprendimui (savo nekaltumo, reikalavimų pagrįstumo, teisingumo ir teisėtumo įrodymui) pasitelkia žiniasklaidą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė taip pat atkreipė Komiteto dėmesį į vaiko teisių užtikrinimo problemas šeimos ir globos srityse.

Paminėta, jog trūksta paslaugų, pagalbos ir paramos (pavyzdžiui, dienos paslaugų vaikams, ypatingai itin mažo amžiaus; kokybiškų ir prieinamų vaikų priežiūros paslaugų po pamokų; pagalbos namuose paslaugų; psichologinės ar kitų specialistų pagalbos) bei informacinių priemonių tėvams (kitiems teisėtiems atstovams), kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo pareigas, atstovauti ir ginti vaiko teises, spręsti su vaiko elgesiu, ugdymu, sveikata ir kitose srityse kylančias problemas. Socialinės paslaugos yra teikiamos ir darbas vykdomas iš esmės tik su socialinės rizikos šeimomis.

Taip pat paminėti sunkumai, problemos dėl tėvų teisių, pareigų ir atsakomybės už vaiko teisių įgyvendinimo, kai tėvai negyvena kartu ar priima sprendimą gyventi skyriumi (pavyzdžiui, skyrium gyvenantis tėvas (motina) trukdo bendrauti su vaiku, dalyvauti jo ugdyme ir auklėjime; skyrium gyvenantis tėvas (motina) nusišalina ir vengia vykdyti savo pareigas vaikui – teikti išlaikymą ir pan.). Tėvams geranoriškai nesusitarus ar nevykdant tokio susitarimo, ginčai turi būti sprendžiami teismine tvarka. Vienam iš tėvų nevykdant teismo sprendimo, kitas - turi kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Praktika rodo, kad numatyta teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka nėra veiksminga, ypatingai vykdant nepiniginio pobūdžio, su vaiku susijusius teismo sprendimus. Vaikas tampa įrankiu, kuriuo naudojasi suaugusieji savo interesams ar pan. Panašiose situacijose faktiškai tėvams nėra suteikiama reikalinga pagalba arba nėra galimybių ją teikti.

Atkreiptas dėmesys į situaciją dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, praktikoje kylančias problemas dėl netobulo teisinio reglamentavimo, nepakankamos specialistų kompetencijos bei kompetentingų ir atsakingų institucijų (asmenų) požiūrio. 2005 metais buvo pradėtos diskusijos dėl vaiko paėmimo iš šeimos papildomo, išsamaus teisinio reglamentavimo, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, sklandžią ir vieningą teisės aktų aiškinimo ir įgyvendinimo praktiką. Deja, tenka konstatuoti, jog iniciatyvos šioje srityje liko neįgyvendintos.

Taip pat aptarta su vaikų atskyrimu nuo tėvų (vaikui nustačius globą, apgyvendinus vaikų socializacijos centre, atliekant laisvės atėmimo bausmę ir kt.) susijusi ryšių išsaugojimo ir palaikymo problema, nors tai atitinka vaiko interesus. Ryšių išsaugojimą ir palaikymą gali apsunkinti finansinės problemos (pavyzdžiui, tėvai neturi pakankamai lėšų lankyti vaiką įkurdinamą kitame mieste), globėjų neigiamas požiūris į vaiko ir tėvų bendravimą ar kitos priežastys. Kitais atvejais – tėvai (globėjai) nutraukia arba minimaliai palaiko ryšius su vaiku, kuris dėl elgesio problemų, padarytų teisės pažeidimus ar įvykdytų nusikalstamų veikų yra perkeliamais į vaikų socializacijos centrą ar pataisos namus. Bendruomenės bei kai kurių specialistų neigiamas požiūris į šiuos vaikus taip pat turi įtakos ryšių nutraukimui ir problemoms, kylančioms dėl šių vaikų integracijos.

JT Vaiko teisių komitetui pateiktame komentare taip pat didelis dėmesys skirtas problemoms, kylančioms vaiko apsaugos nuo išnaudojimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, vaiko teisių gynimo ir pagalbos vaikui teikimo, sveikatos apsaugos ir gerovės, švietimo, nepilnamečių justicijos bei kitose srityse.

Visą komentaro tekstą rasite čia (511.6 KB ).