Naujienos

Atlikus tyrimą nustatyti globos vaikams organizavimo ir nustatymo trūkumai (įstatyme nustatytų terminų nesilaikymas, vaikų globos (priežiūros) vietos keitimas), konstatuota, kad globos organizavimo ir paskyrimo procesas neatitiko geriausių vaikų interesų. Taip pat nustatyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnybos) veiklos organizavimo trūkumai, susiję su Tarnybos darbuotojų atranka, kvalifikacija ir kompetencija, mobiliosios komandos veiklos efektyvumu, turintys neigiamą įtaką Tarnybos funkcijų įgyvendinimo efektyvumui, kokybei, vaiko teisių apsaugos užtikrinimui ir vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos įgyvendinimui.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą reglamentuojantis įstatymas nesuteikia teisės vertinti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų, tikrinti teismų priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šio tyrimo metu nevertinti procesiniai sprendimai ir veiksmai, susiję su ikiteisminiu tyrimu dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat nebuvo vertintas vaikų paėmimo iš šeimos pagrįstumas, nes jį įvertino Kauno apylinkės teismas, 2018-10-04 nutartimi davęs leidimą paimti vaikus iš šeimos. Kauno apygardos teismas 2018-12-05 nutartimi patvirtino minėtos nutarties teisėtumą ir konstatavo, kad grėsmės lygio nustatymo metu (t.y. 2018-09-29) buvusios aplinkybės kėlė realų pavojų vaikų saugumui.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžia, kad vaiko išskyrimas su šeima gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė apsaugant vaiko teises ir užtikrinant jo interesus. Todėl tėvams turi būti suteikta visapusiška parama ir pagalba, atsakingų institucijų veiksmai turi būti orientuoti į efektyvų pagalbos šeimai suteikimą, siekiant bendromis tėvų ir valstybės pastangomis išvengti krizinių situacijų, sąlygojančių vaiko (-ų) išskyrimą su tėvais ar siekiant kaip įmanoma trumpesnio vaiko atskyrimo nuo tėvų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymi, kad tais atvejais, kai kraštutinė vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonė – paėmimas iš šeimos – yra neišvengiama, yra ypatingai svarbus deramas ir pagarbus institucijų elgesys su tėvais ir vaiku, tinkamas tėvų informavimas apie priimamus sprendimus ir jų priežastis, informacijos suteikimas apie galimybes institucijų sprendimus skųsti, naudotis nemokama teisine pagalba ir pan. Taip pat labai svarbu, kad šeimai išgyvenant krizinę situaciją dėl išsiskyrimo, vaikui ir tėvams nedelsiant, tą pačią dieną, būtų nustatytas galimas psichologinės pagalbos poreikis ir užtikrintas jos teikimas. Nagrinėtu atveju, atsižvelgiant į tėvo emocinę būseną, sąlygojusią vaikų paėmimą, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje, galėjo (turėjo) būti ieškoma alternatyvių saugios aplinkos vaikams užtikrinimo priemonių (pavyzdžiui, siūlant tėvui ir vaikams krizių centro teikiamas paslaugas).

Nepaneigiant tėvų teisės auginti ir auklėti vaikus vadovaujantis šeimos puoselėjamomis vertybėmis, pabrėžtina, kad kiekvienas vaikas turi būti apsaugotas nuo bet kokio pobūdžio smurto ir fizinių bausmių. Paminėtina, kad tėvai pripažino, jog yra taikę fizines bausmes vaikams bei neįžvelgė nieko blogo naudodami tokį auklėjimo būdą.

Situacija ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad neatsižvelgiant į tai, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios bet kokį smurtą prieš vaikus ir fizines bausmes įsigaliojo nuo 2017-02-21, dalis visuomenės galėjo gauti nepakankamai informacijos – pritrūko aktyvaus dialogo su visuomene, intensyvaus, koncentruoto ir aiškaus turinio informacijos apie fizinių bausmių vaikams taikymo draudimą bei numatytą atsakomybę. Švietimo priemonių apie pozityvų vaikų auklėjimą šeimoje, mokykloje ir pan. sklaidos trūkumas išlieka viena iš aktualiausių problemų. Efektyvi informacijos sklaida ypač naudinga, siekiant keisti visuomenės požiūrį į dar, deja, egzistuojančią ir toleruojamą fizinių bausmių kaip vaikų auklėjimo priemonių taikymo tradiciją.

Remiantis šio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, akcentuotina savivaldos institucijų pozityvaus dėmesio šeimai, auginančiai vaikus, stoka, kai pagalba šeimai vis dar orientuota į krizių sprendimą, tačiau ne į šių krizių prevenciją, kuri būtų paremta ne tik informacijos apie savivaldybės teikiamą pagalbą sklaida, tačiau taip pat ir bendravimo bei bendradarbiavimo su šeimomis praktiniu įgyvendinimu, kuris būtų reikšmingas efektyvinant vaiko teisių užtikrinimą vaiko šeimoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nustatė šeimai pagalbą teikiančių darbuotojų bendradarbiavimo su šeima bei institucijų tarpusavio bendradarbiavimo (prevencinės veiklos, atvejo vadybos procese) ir savalaikio vaiko teisių užtikrinimui reikšmingos informacijos pateikimo problemas ir atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už bendradarbiavimą negali būti perkeliama tik šeimai. Darbuotojų kompetencija, pasirinkti bendravimo būdai, gebėjimas įsigilinti, suprasti ir priimti tėvų pažiūras, taip pat labai reikšmingi sėkmingo bendradarbiavimo veiksniai. Neradus tinkamo bendradarbiavimo būdo ir nesukūrus pasitikėjimu ir pagarba grįstų šeimos ir specialistų santykio, problemos gali įsisenėti ir tapti ilgalaikėmis.

Tyrimo metu nustatytų problemų (trūkumų) šalinimas susijęs su atsakingų institucijų darbo organizavimo, bendradarbiavimo tobulinimu, darbuotojų kompetencijų didinimu, teisinio reglamentavimo pokyčiais, todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierės priėmė sprendimą:

 

1. Atkreipti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko dėmesį į šio tyrimo metu nustatytus pažeidimus ir trūkumus, susijusius su:

1.1. Civilinio kodekso 3.262 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu globos vaikams (duomenys neskelbiami) nustatymo termino pažeidimu bei tai, kad globos nustatymo procesas neatitiko geriausių vaiko interesų (pažymos 9.7 punktas);

1.2. pozityvaus dėmesio šeimai, auginančiai vaikus, ir krizinių šeimos situacijų prevencijos, taip pat bendravimo ir bendradarbiavimo su šeimomis stoka (pažymos 9.10, 9.11, 9.12 punktai);

1.3. bendradarbiavimo su savivaldybės teritorijoje esančiomis įstaigomis ir organizacijomis (sveikatos priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis ir kt.) trūkumais šiame tyrime nagrinėto atvejo vadybos procese bei vykdant vaiko teisių pažeidimų prevencinę veiklą (pažymos 9.9, 9.11, 9.14 punktai).  

2. Siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui:

2.1. imtis priemonių, užtikrinančių, kad ateityje nepasikartotų vaiko teisių pažeidimai, susiję su netinkamu vaiko globos nustatymo procesu (įstatyme nustatytų terminų laikymosi kontrolė, vaiko globos (priežiūros) vietos bei globėjo keitimo būtinybės vertinimas);

2.2. organizuoti pagalbą ir paslaugas laikinai vaikus prižiūrinčioms šeimoms (asmenims), neišklausiusiems mokymų pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK);

2.3. pakartotinai atkreipti sveikatos įstaigų vadovų (ir darbuotojų) dėmesį į savalaikį kompetentingų institucijų (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (jos teritorinio skyriaus), kt.) informavimą apie pastebėtus galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus;

2.4. imtis priemonių su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų kompetencijų (šeimų motyvavimo ir efektyvaus bendradarbiavimo klausimais) stiprinimui;

2.5. ieškoti galimybių ir būdų skleisti informaciją apie šeimoms galimą gauti pagalbą ir skatinti šeimas naudotis teikiamomis paslaugomis pačių šeimų iniciatyva ir pagal šeimų poreikius;

2.6. stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą atvejo vadybos procese.

3.  Atkreipti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorės Alinos Jakavonienės dėmesį į:

3.1. neoperatyvaus vaikų (vaiko), patyrusių smurtą ir paimtų iš šeimos, psichologinės būklės įvertinimo organizavimą, siekiant nustatyti vaikams reikalingos psichologinės pagalbos poreikį ir siūlyti užtikrinti, kad, paėmus vaiką iš šeimos, būtų nedelsiant nustatomas psichologinės pagalbos poreikis vaikui ir šeimai bei užtikrinamas jos teikimas (pažymos 9.8 punktas);

3.2. Tarnybos veiklos trūkumus organizuojant vaikų (duomenys neskelbiami) globos nustatymo procesą (neveikimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui delsiant nustatyti vaikams laikinąją globą, kelis kartus keičiant vaikų globos (priežiūros) vietą) ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalintos priežastys ir sąlygos tokio pobūdžio pažeidimams ateityje atsirasti (pažymos 9.7 punktas);

3.3. veiklos organizavimo trūkumus, susijusius su Tarnybos darbuotojų atranka, kvalifikacija ir kompetencija  (pažymos 9,7, 9.8, 9.13, 9.15 punktai), turinčius neigiamą įtaką Tarnybos funkcijų įgyvendinimo efektyvumui, kokybei, vaiko teisių apsaugos užtikrinimui ir vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos įgyvendinimui bei siūlyti imtis priemonių šiems trūkumams šalinti (darbuotojų atrankos procese nustatant specialiuosius reikalavimus, užtikrinant kokybišką reikiamų kompetencijų ugdymą) ir suformuoti kvalifikuotų vaiko teisių apsaugos specialistų grandį;

3.4. mobiliosios komandos darbo su šeima intensyvumo ir efektyvumo trūkumus (pažymos 9.8 punktas) ir siūlyti tobulinti mobiliųjų komandų veikos organizavimą bei užtikrinti savalaikį galimybės gražinti vaiką tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą (pasikeitus ar išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos) vertinimą.

4. Siūlyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui:

4.1. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinti specialiuosius reikalavimus (nepriekaištingos reputacijos, teistumo nebuvimo ir kt.) Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams bei tarnautojams (pažymos 9.13 punktas), privalomą vaiko situacijos vertinimo fiksavimą vaizdo ar garso įrašų priemonėmis (pažymos 9.13 punktas), numatyti skubios pagalbos šeimai ir vaikams teikimo organizavimą nedelsiant, paėmus vaikus iš šeimos (pažymos 9.8 punktas), taip pat užtikrinti kitų vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktų siūlymų dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo tobulinimo (vaiko laikinosios priežiūros instituto, finansavimo ir pagalbos teikimo šeimoms, laikinai prižiūrinčioms vaiką užtikrinimo), atspindėtų įstatymo projekte XIIIP-3034, tinkamą įgyvendinimą;

4.2. imtis priemonių mobiliųjų komandų, atvejo vadybos procesų efektyvumui didinti  ir tinkamam šiuos institutus reglamentuojančių teisės aktų normų įgyvendinimui.

4.3. tobulinant ir keičiant poįstatyminius teisės aktus, susijusius su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimu (Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informavimo ir nagrinėjimo tvarką, Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą, Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašą, Atvejo vadybos tvarkos aprašą) įvertinti vaiko teisių apsaugos kontrolierės šioje pažymoje (pažymos 9.5, 9.6, 9.8 punktai) bei 2018-11-27 rašte Nr. (1.19-2018)2-1399 pateiktus siūlymus ir užtikrinti:

4.3.1. Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo nuostatų dermę su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis;

4.3.2. objektyvų ir individualizuotą grėsmės vaikui lygio vertinimo mechanizmą, peržiūrint grėsmės vaikui lygio nustatymo kriterijus ir keičiant Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą, taip pat užtikrinant vienodą praktikos šioje srityje formavimąsi;

4.3.3. mobiliųjų komandų teikiamų paslaugų intensyvumą ir efektyvumą;

4.4. vykdyti informacijos apie fizinių bausmių vaikams taikymo žalą vaikams ir jų draudimą sklaidą bei intensyvias veiklas visuomenės švietimo srityje vaikų auklėjimo klausimais.