Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą dėl Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus  sutrikusio vystymosi kūdikių namų, Kauno klinikų vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ Kūdikių namų skyriaus bei Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų Kūdikių skyriaus.

Šio tyrimo metu buvo vertinami vaikų skaičiaus, įstaigų veiklos, finansavimo, vaikų apgyvendinimo SVKN priežasčių pokyčiai, sveikatos paslaugų vaikams prieinamumas, ikimokyklinio ugdymo organizavimas, vaikų globos trukmė ir kiti aspektai (vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2015-03-20 pažyma Nr. (6.7.-2014-12)PR-46 „Dėl pokyčių vaikų iki 3 (4) metų ir vaikų su negalia, globojamų sutrikusio vystymosi kūdikių namuose bei A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, srityje“ ).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2014-06-30 SVKN ir A. Bandzos KS buvo globojami 354 vaikai. Nuo 2010 metų SVKN buvo sumažintas planinis vietų skaičius, tačiau čia augančių vaikų skaičius iš esmės nepakito (339 vaikai 2010 m., 322 vaikai 2014 m. I pusm.).

Apibendrinus visą tyrimo metu surinktą medžiagą, teigtina, kad esminių permainų SVKN veiklos reglamentavimo, paslaugų teikimo, šių įstaigų finansavimo srityse per laikotarpį nuo 2011 iki 2014 metų neįvyko. Šios įstaigos liko nacionalinės sveikatos sistemos įstaigomis, kurių pagrindinis veiklos tikslas ir paskirtis – antrinių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tikslinei grupei – be tėvų globos likusiems vaikams – ir jų socialinės integracijos gerinimas per socialinių ir ugdymo paslaugų teikimą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad iki šiol vaikų nukreipimas į šias įstaigas siejamas ne su jų sveikatos būkle, o su amžiumi ir jų amžiaus sąlygotu didesniu priežiūros poreikiu bei šių įstaigų finansavimo ypatumais, leidžiančiais savivaldybėms išvengti išlaidų už šių vaikų socialinės globos paslaugas, taip pat ir su socialinių ir kompleksinių paslaugų trūkumu savivaldybėse (bendruomenėse), neišvystyta institucinei vaiko globos sistemai alternatyvia vaiko globos paslaugų šeimose ir šeimynose sistema bei nepakankamu įvaikinimo populiarumu.

Tyrimo metu buvo nustatyti atvejai, kai šiose įstaigose vaiko laikinoji globa tęsiasi ilgiau nei 25 (atitinkamai 33, 37, 42 ir 49) mėnesius, kas pripažintina grubiu vaiko teisių pažeidimu, iš esmės užkertančiu galimybes augti vaikui šeimos aplinkoje, už kuriuos tiesiogiai atsakingi savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai, nepriėmę ir (ar) neinicijavę savalaikių sprendimų.

SNKN nėra vieningos vaikų skaičiaus grupėje nustatymo metodikos ir (ar) kriterijų, todėl vaikų skaičius grupėse, jų amžius ir sveikatos būklė visose įstaigose skirtingi (nuo 5 iki 17 vaikų grupėje). Priešingai nei socialinės globos įstaigų sistemoje, sveikatos sistemai priklausantiems SVKN nėra nustatyti vienodi kriterijai nei personalo sudėčiai pagal profesines grupes, nei jų skaičiui. Su anksčiau minėto dydžio vaikų grupėmis nakties metu dažniausiai dirba 1 darbuotojas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tinkamos vaikų priežiūros, ypač kūdikių ir neįgalių vaikų, nakties metu.

Atliekant tyrimą pastebėta, kad ne visi SVKN laikosi ikimokyklinio ugdymo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Susiklosčiusi skirtinga praktika dėl bendradarbiavimo su savivaldybių pedagoginėmis psichologinėmis tarnybomis dėl vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ne visose įstaigose dirba švietimo pagalbos specialistai. Savivaldybės nevertina SVKN teikiamos ugdymo paslaugos kokybės.

Statistiniai duomenys apie nagrinėjamose įstaigose globojamų vaikų sveikatą (vaikams nustatytą neįgalumą) yra netikslūs, todėl nei valstybės (savivaldos) institucijos, nei potencialūs globėjai (įtėviai) neturi išsamios ir objektyvios informacijos apie vaiką ir jo poreikius. Ne visuose SVKN globojami vaikai prirašyti prie pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, todėl vaikams yra apribojamos galimybės gauti specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas. Odontologinė priežiūra vaikams, kokia numatyta Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkoje, nevykdoma net ir tuose SVKN, kurių globotiniai prirašyti prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Nors šios įstaigos finansuojamas valstybės biudžeto dotacijų lėšomis, kuriose turėtų būti numatytos lėšos medikamentams, yra atvejų, kai naudojamasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis vaistams ir (ar) medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, taip formuojant ydingą dvigubo finansavimo medikamentams praktiką. 

Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad iš esmės ir toliau finansuojamas ne vaikui suteikiamos konkrečios paslaugos, o įstaigos ir jų poreikiai, t.y. institucijos poreikis yra iškeliamas jų gyventojų (paslaugų gavėjų) poreikių atžvilgiu. Nėra vienodų, vykdomosios valdžios nustatytų, normatyvų vaikų aprangai, maistui, medikamentams ir kitoms būtinoms reikmėms, todėl visose SVKN jie skirtingi. Didžioji dalis finansavimo yra skinama įstaigų ir personalo išlaikymui, įstaigų suplanuotos lėšos sauskelnėms, avalynei, patalynei, medikamentams ir maisto papildams, aprangai, maistui, atsižvelgiant į vaikų skaičių ir nustatytus normatyvus minėtoms išlaidoms, neatitinka realių poreikių.

Nors SVKN teikia vaikams socialinės globos paslaugas, tačiau joms teikti licencijų neturi ir kreiptis dėl jų neketina, motyvuodami šių įstaigų priklausymu sveikatos apsaugos, o ne socialinių paslaugų įstaigų sistemai. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM palaiko tokią SNKN poziciją, todėl teikiamų socialinių paslaugų kokybės vertinimas ir kontrolė SVKN neatliekama. Pažymėtina, jog toks teisinis reguliavimas ir (ar) teisės aktų nuostatų aiškinimas ir taikymas, neatitinka paslaugų gavėjų (vaikų) interesų.

Paminėtina ir tai, kad pagal galiojančius teisės aktus įstaigos veikloms (socialinės globos, ugdymo) vykdyti privalo turėti leidimus – higienos pasus, tačiau dėl skirtingo teisės aktų interpretavimo vienodos praktikos nėra ir šioje srityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014-12-14 įsakymu buvo patvirtintas Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planas, šio plano priemonės ir plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai, kuriais remiantis iki 2020 metų turėtų būti pertvarkyti visi šiuo metu funkcionuojantys sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Tačiau šiuose dokumentuose nėra numatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų mažinamas vaikų, globojamų šiose institucijose skaičius, neaptartas įstaigų profilio pasikeitimas ar (ir) kiti aspektai svarbūs šio tyrimo kontekste, todėl sunku tikėtis teigiamų pokyčių artimiausioje ateityje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikė kompetentingoms institucijoms – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, SVKN ir jų steigėjams, vaiko teisių apsaugos skyriams – siūlymus dėl aukščiau paminėtų identifikuotų problemų sprendimo (finansavimo modelio keitimo, vienodų normatyvų nustatymo, vaikų prirašymo prie sveikatos priežiūros įstaigų, ugdymo organizavimo, teikiamų socialinės vaiko globos kokybės vertinimo, medicininių kriterijų, kuriems esant vaikai gali būti nukreipiami į tokio pobūdžio įstaigas, nustatymo, vaikų globos tęstinumo, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, tikslingumo šiose įstaigose įvertinimo ir kt.).