Naujienos

Vaikų nuo 12 metų skiepijimas nuo COVID-19 ligos nėra vienareikšmiškai palankiai vertinamas ir požiūriai į jį, kaip ir į vaikų skiepijimą visumoje (turint omenyje mažėjančias vaikų skiepijimo apimtis, imunoprofilaktikos atsisakymą), yra skirtingi. Tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko visapusišką vystymąsi ir gerovę, tėvai turi privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų ugdymu ir pagrindinis tėvų rūpestis turi būti geriausi vaiko interesai. Valstybė turi pareigą padėti tėvams ir imtis visų reikiamų priemonių, siekiant užtikrinti, jog tėvai tinkamai įgyvendintų savo teises ir pareigas, taip pat sveikatos srityje (užtikrinti vaiko teisę į sveikatą) bei, jog vaikas jaustųsi gerbiamas ir saugus, galėtų naudotis savo teisėmis, būtų išklausomas ir į vaiko nuomonę būtų atsižvelgiama pagal jo amžių ir brandą.

Kontrolierė pritarė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, jog kilus ginčui dėl vaiko skiepijimo(si) nuo COVID-19 ligos ir ginčo šalims nepavykus susitarti bei priimti geriausiai vaiko interesus atitinkančio sprendimo, tikslinga pačioms ginčo šalims kreiptis (ginčo šalis nukreipti) į tarnybos teritorinio skyriaus specialistus, kurie gali tarpininkauti ieškant bendro sprendimo, užtikrinant pagarbų požiūrį į kiekvienos iš ginčo šalių nuomonę, garantuojant jų teises bei užtikrinant, jog priimtu sprendimu bus įgyvendintos vaiko teisės ir užtikrinti jo geriausi interesai. 

Vaikai yra išskiriami kaip pažeidžiama bei papildomos apsaugos reikalaujanti gyventojų grupė. Vaikų teisės yra žmogaus teisių dalis ir valstybė yra įsipareigojusi gerbti, imtis visų reikiamų priemonių joms įgyvendinti, reaguoti į kylančias grėsmes bei vaiko teisių pažeidimus ar jų nepaisymą. Valstybė taip pat turi sudaryti sąlygas vaikams įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, sukurti ir užtikrinti jiems skirtas specialias apsaugos priemones ir mechanizmus bei galimybę jais naudotis praktikoje.