Tyrimas dėl celiakija sergančių vaikų galimų teisių pažeidimų viešojo maitinimo įstaigose
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą savo iniciatyva pagal kreipimąsi dėl galimų vaikų su negalia, sergančių celiakija, teisių pažeidimų viešojo maitinimo įstaigose teikiant paslaugas, t.y., atsisakant pritaikyti sąlygas, nesuteikiant galimybės valgyti savo atsineštą maistą.
Pareiškėja teigė, jog šeimos vaikams nėra leidžiama valgyti savo atsinešto maisto viešojo maitinimo įstaigose, į šventės vietas atsinešti savo maisto, o pritaikyto maisto įstaigos negali pasiūlyti. Vaikai negali pasibūti su šeima, negali pilnai naudotis paslaugomis, kuriomis naudojasi visi kiti žmonės, patiria atskirtį.
Celiakija – tai virškinimo sutrikimas, pasireiškiantis dėl neįprastos imuninės reakcijos į glitimą. Žmonėms, sergantiems celiakija, privalu vengti produktų, turinčių glitimo – kviečių, miežių ir kt. Būtent griežtos dietos be glitimo laikymasis padeda valdyti simptomus. Higienos instituto duomenimis, 2024 m. buvo užregistruoti 169 vaikai, kuriems yra nustatyta celiakinė liga.
Kontrolierė sprendė, jog klausimas dėl celiakija sergančių vaikų galimybių maitintis viešojo maitinimo įstaigose yra susijęs ne tik su mitybos organizavimo problema, tačiau siejasi ir su vaiko teise į sveikatą bei tinkamas gyvenimo sąlygas, taip pat su teise į laisvalaikį bei bendrai į visavertį dalyvavimą socialiniame gyvenime.
Atsižvelgiant į keliamą argumentą dėl būtinybės taikyti tam tikras išimtis ar tinkamą sąlygų pritaikymą asmenims su negalia, t.y. leisti vartoti savo atsineštą maistą, kontrolierė sprendė, jog tai nebūtų sąlygų pritaikymo klausimas, nes toks paslaugos teikimo dalykas nebūtų laikomas viešojo maitinimo įstaigos teikiama paslauga ar parduodamas gaminys, kadangi viešojo maitinimo įstaigos paslaugos esmė – maisto paruošimas ir pardavimas vartotojui. Sprendžiant celiakija sergančių vaikų galimybių maitintis viešojo maitinimo įstaigose klausimą, tikslinga vertinti tiek vaiko teisės į sveikatą ir tinkamą mitybą užtikrinimą, tiek proporcingą paslaugų teikėjų interesų apsaugą, taip pat galimybes taikyti praktinius sprendimus, kurie nepažeistų maisto saugos reikalavimų ir nesukeltų neproporcingos naštos paslaugos teikėjams.
Europos Sąjungos teisyne nėra konkrečios teisės normos, kuri įpareigotų viešojo maitinimo įstaigas leisti lankytojams atsinešti savo maistą dėl sveikatos (medicininių) priežasčių. Nors ES reglamentai griežtai įpareigoja maitinimo įstaigas pateikti informaciją apie alergenus (įskaitant glitimą), jie nenumato teisės vartoti savo atsineštus produktus vietoje. Reguliavimas grindžiamas prielaida, kad aiški, tiksli ir lengvai prieinama informacija apie maisto sudėtį, įskaitant alergenus, leidžia vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl maisto pasirinkimo, užtikrinti, kad vartotojai galėtų pasirinkti jiems tinkamus ir saugius produktus. Reikalavimai dėl maisto ženklinimo nustatyti ir Lietuvos higienos normoje dėl maisto produktų ženklinimo.
Remdamasi viešai prieinamais duomenimis, kontrolierė atkreipė dėmesį, jog praktikoje yra atvejų, kai maitinimo įstaigose pateikiama netiksli arba nepakankamai informacija apie maisto produktų sudėtį ar jų ženklinimą. Tokias rizikas patvirtina ir oficiali kontrolės institucijų praktika – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statistika dėl nustatytų pažeidimų rodo, jog ženklinimo pažeidimai sudarė didelę dalį visų nustatytų pažeidimų (169 iš 702). Šie duomenys rodo, kad maisto produktų ženklinimo ir informacijos apie maistą tikslumo klausimas praktikoje išlieka aktualus, o tai gali turėti reikšmės vartotojams, kuriems dėl sveikatos būklės būtina tiksliai žinoti maisto sudėtį, pavyzdžiui, celiakija sergantiems asmenims.
Tyrimo metu nustatyta, jog viešojo maitinimo veikla yra griežtai reglamentuojama siekiant užtikrinti vartotojų sveikatos apsaugą, todėl maisto tvarkymo subjektams nustatytos aiškios pareigos užtikrinti saugų maisto paruošimą, laikymą ir pateikimą vartotojams. Teisės aktai numato, jog pirminė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui; maisto saugą, atsekamumą būtina garantuoti visuose maisto grandinės etapuose. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, siekiant išvengti apsinuodijimų maistu ir užtikrinti aiškią atsakomybę už vartotojams tiekiamų produktų saugą, Higienos normoje dėl maisto saugos nustatyta, kad organizuojant pobūvius, šventes ar kitus renginius viešojo maitinimo įstaigoms draudžiama priimti iš paslaugos užsakovų pirktą ar namuose pagamintą maistą.
Nagrinėjamu atveju susiduriama su kelių teisinių interesų sankirta. Vienas vertus, egzistuoja siekis sudaryti sąlygas celiakija sergantiems vaikams saugiai maitintis tame tarpe visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, įskaitant galimybę vartoti jų sveikatos būklei tinkamą atsineštą maistą. Kita vertus, viešojo maitinimo įstaigoms teisės aktuose nustatyta pareiga užtikrinti vartotojams teikiamo maisto saugumą, higieną ir atsekamumą, kryžminės taršos vengimą, o tai gali būti sudėtinga ar neįmanoma užtikrinti tais atvejais, kai vartojamas ne įstaigos paruoštas ar jos kontroliuojamas maistas. Vaiko interesai ne visada yra vienintelis ir absoliutus veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgiama. Šiuo atveju maisto saugumo interesas yra itin svarbus ir liečia daugelį dalyvių.
Kontrolierė sprendė, jog tinkamai pritaikytos sąlygos vaikams, sergantiems celiakija, maitintis viešojo maitinimo įstaigose – gauti saugų maistą, kaip ir fizinės negalios atveju – turėti fiziškai pritaikytą aplinką, neabejotinai ženkliai prisidėtų prie vaiko socializacijos ir lygių galimybių dalyvauti viešajame gyvenime. Pirmiausia, tai sudarytų sąlygas vaikams leisti laisvalaikį kartu su bendraamžiais ar šeima, gaunant maitinimosi paslaugas, pritaikytas jų sveikatos poreikiams, kas svarbu tiek emociniam, tiek socialiniam vystymuisi. Antra, būtent viešojo maitinimo įstaigų pasiūla, tinkamai organizuotas ir saugus maisto gaminimas užtikrintų, kad vaikai galėtų dalyvauti įprastose socialinėse situacijose.
Turėdama omeny galiojantį teisinį reglamentavimą, pirmiausia orientuotą į maisto saugos užtikrinimą ir tinkamos informacijos apie maisto produktus pateikimą vartotojams, Kontrolierė nepripažino teisinio reguliavimo ir praktinės situacijos, draudžiant leisti valgyti savo atsineštą maistą, kaip pažeidžiančios vaiko teises. Kartu kontrolierė sprendė, jog nagrinėta situacija atskleidžia platesnę praktinę problemą, susijusią su celiakija sergančių vaikų galimybėmis saugiai maitintis viešojo maitinimo vietose ir visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, todėl šis klausimas gali būti aktualus institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatą, maisto saugą, veikloje.
Kontrolierė pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis ir socialiniais partneriais, įvertinti galimas priemones gerinti celiakija sergančių vaikų galimybes saugiai maitintis viešojo maitinimo įstaigose, taip dalyvauti socialinėse situacijose kartu su bendraamžiais bei šeimos nariais.
Su vaiko teisių apsaugos kontrolierės atliktu tyrimu galite susipažinti čia.