Specialistai pataria: kaip su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie karą Ukrainoje?

2022 02 24
Iliustracija_korcak_08.jpg

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja psichologai. 

1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis. 

2. Ribokite informacijos srautą. Pasistenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių  transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo. Mes negalime apsaugoti savo vaikų nuo visko, ką jie girdi ir mato žiniasklaidoje, socialinėje medijoje, savo aplinkoje, todėl riboti žiniasklaidos vartojimą vaikams reikėtų atsižvelgus į amžių, tačiau tai nereiškia televizoriaus išjungimo, vaikų išsiuntimo į savo kambarį ar tam tikrų temų vengimo jiems girdint. Vien šios priemonės neduos norimo rezultato, svarbiausias dalykas – kalbėtis ir palaikyti ryšį su vaikais, nepalikti jų vienų su neatsakytais klausimais, nesaugumo jausmu.

3. Apgalvokite, kaip pateiksite informaciją. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu. 

4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas. Svarbu pasirūpinti SAVO emocijomis, nes tai padės užtikrinti saugumo jausmą vaikams. Šis aspektas yra būtinas. Vaikai ne tik girdi informaciją, bet ir atsižvelgia į jos daromą poveikį tėvams, artimiesiems. Jeigu vaikai matys mus verkiančius, kalbančius su baime ir nerimu, jie integruos tas pačias emocijas: baimę, grėsmę ir bejėgiškumą.

5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos Sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs. 

6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbėkite su vaikais apie nelaimes pagal jų amžių. Žinoma, kalbėtis su 3 metų vaiku ir su paaugliu reikia skirtingai. Tačiau neapsigaukite, kad maži vaikai nieko nesupranta, o paaugliai jau ir patys žino, kaip sukasi pasaulis. Svarbu girdėti ir rūpintis bet kokio amžiaus vaikais, puoselėti stiprų tarpusavio ryšį, emocinį bendravimą. Baimė neturi amžiaus, o bejėgiškumas gali įsitvirtinti bet kuriame iš mūsų vaikų. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta tai, kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius. 

7. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, galite atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“. 

8. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan. Turime skatinti vaikus kalbėti ir išsakyti tai, ką jaučia, ką galvoja apie sudėtingus įvykius. Nepamirškite būti atviri ir daugiau klausykitės, ką jums sako vaikas, neskubėkite vertinti ir siūlyti savo nuomonės.

9. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.  

10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni. 

11. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į pasikeitusį vaiko elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą. 

Informacijos šaltiniai:

Paramos vaikams centras, http://www.pvc.lt/lt/pradzia/9-naujienos/728-kaip-su-vaikais-ir-paaugliais-kalbetis-apie-kara-ukrainoje 

Vaikų linija, https://www.facebook.com/vaikulinija/