Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje buvo gautas vienos progimnazijos mokinės mamos kreipimasis dėl fizinio ugdymo pamokų stebėjimo skausmingų menstruacijų metu. Fizinio ugdymo mokytoja nesudarė sąlygų mergaitei stebėti pamokos. Tyrimo metu buvo įvertintas nagrinėjamos temos praktinis ir teisinis reguliavimas bei pateiktos rekomendacijos dėl palankaus požiūrio švietimo įstaigose, siekiant prisidėti prie aiškesnių rekomendacijų ir praktikos vystymo nacionaliniu lygmeniu.

Menstruacijos yra natūrali moters reprodukcinės sveikatos ciklo dalis, tačiau jų eiga ir poveikis fizinei bei emocinei savijautai labai skiriasi. Tyrimų duomenimis, menstruacijų sukeltą skausmą, vadinamą pirminę dismenorėją, patiria iki 90 proc. paauglių merginų (Gutman ir kt., 2022). Skausmas, pykinimas, silpnumas, mėnesinių gausumas ar emocinis jautrumas kiekvienai pasireiškia skirtingai, tačiau neabejotinai gali riboti galimybes dalyvauti fizinio ugdymo veiklose. Vis dažniau akcentuojama, jog menstruacijos nėra tik higienos klausimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo naudoti naują terminą – menstruacijų sveikata (Hennegan et. al., 2021), kuris apima ne tik higieną, bet fizinę, psichinę ir socialinę mergaičių ir moterų gerovę, susijusią su menstruacijomis.

Fizinis ugdymas yra svarbi bendrųjų ugdymo programų sudedamoji dalis, kurios paskirtis – ugdyti mokinių fizinį pajėgumą, sveikos gyvensenos įgūdžius bei įvairias bendrąsias kompetencijas, būtinas aktyviam ir prasmingam gyvenimui. Skirtingai nei kitų mokomųjų dalykų atveju, fizinio ugdymo kontekste aktualus tampa ir mokinių laikinas nedalyvavimas pamokose dėl fiziologinių priežasčių, nagrinėjamu atveju - mergaičių menstruacijų metu.

Švietimo srities teisės aktai aiškiai nenustato mergaičių atleidimo nuo fizinio ugdymo dalyko pamokų galimybės. 2023 metais, siekiant užtikrinti vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą, buvo sugriežtintos priemonės pamokų lankomumui užtikrinti, patvirtintas Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašas, kuris netiesiogiai, tačiau sudarė prielaidas pačioms mokykloms nusistatyti tvarkas individualiems atvejams, tame tarpe, susijusiems su mergaičių dalyvavimu fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu spręsti. Visgi, iš viešai skelbiamų ugdymo įstaigų lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašų, reta mokykla yra numačiusi galimybes bei aiškias gaires mokiniams pateisinti nedalyvavimą fizinio ugdymo pamokoje, o fizinio ugdymo mokytojui priimti sprendimą atsižvelgus į individualią mokinio situaciją, vadovaujantis protingumo principu. Tik pavienių ugdymo įstaigų pamokų lankomumo aprašuose yra nuostatos dėl individualių atvejų sprendimo (mokytojų diskrecijos, tėvų ir mokinių dalyvavimo sprendimo priėmime, galimų pateisinti pavienių pamokų skaičiaus per pusmetį). Tai leidžia daryti prielaidas, jog kai kurios mokyklos gebėjo pasinaudoti joms suteikta teise spręsti dėl pamokų lankomumo tvarkos savo bendruomenėje.

Nors ugdymo įstaigų priimti pamokų lankomumo aprašai nenumato atvejų dėl fizinio ugdymo pamokų individualaus pateisinimo, visgi yra žinoma, jog praktikoje dažnai ugdymo įstaigose yra priimami žodiniai individualūs susitarimai dėl pamokų stebėjimo (atleidimo) menstruacijų laikotarpiu. Lietuvos sporto universiteto atliktų Menstruacijų higienos valdymo mokyklos tyrimų savivaldybių (Kauno miesto, Mažeikių, Radviliškio, Šilutės, Širvintų ir Trakų rajonų) mokyklose metu (2024 m.) mokinės dažniausiai pažymėjo, kad:

- nelanko pamokų, nes menstruacijos yra per skausmingos (88,8 – 94,6 proc.), dėl mokykloje menstruacijų higienos priemonių nebuvimo (62,9-78,2 proc.), neleidimo pamokų metu lankytis tualetuose pasikeisti menstruacijų higienos priemonių (24,7- 37,0 proc.), kt.;

- dėl savijautos ir sveikatos vertinimo menstruacijų metu, savo savijautą menstruacijų metu kaip blogą ar labai blogą vertino daugiau nei pusė visų apklaustųjų ir tik apie dešimtadalis apklaustųjų – savo savijautą vertino kaip gerą ar puikią. Dažniausiai merginas menstruacijų metu vargina galvos skausmai ir nugaros skausmai;

- 11,2 - 17,1 proc. merginų menstruacijų metu fizinio ugdymo pamokoje nedalyvauja, 15-33 proc. dalyvauja, o 40-60 atsakė, kad mokytojas leidžia fizinio ugdymo pamoką stebėti.

- kaip kitas priežastis merginos nurodė, kad kartais dalyvauja, kartais – ne (2 – 7 proc.), mokytojas neleidžia nedalyvauti/nelaiko tai svarbia priežastimi (apie 2,5 proc.), mokytojas leidžia praleisti vieną fizinio ugdymo pamoką per mėnesį (0,5 proc.) ar mokytojas leidžia nedalyvauti tik su tėvų rašteliu (0,2 proc.), arba mergaitės tiesiog neina į pamoką (0,3 proc.).

Tyrime dalyvavusių mokinių atsakymai rodo, kad praktikoje taikomi įvairūs mergaičių nedalyvavimo fizinio ugdymo pamokose dėl menstruacijų pagrindimo būdai (mokytojo sprendimu, pateikiant tėvų raštelį), o maždaug pusėje atvejų mokytojai visgi sudaro galimybę pamoką stebėti pasyviai, nedalyvaujant aktyvioje veikloje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierei, nagrinėjant skundus ir atliekant tyrimus, ypač svarbi kitų institucijų, dirbančių paslaugų vaikams srityje, nagrinėjamu atveju – Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, ekspertinė patirtis bei nuomonė apie nagrinėjamos temos aktualumą, kuri gali padėti priimti objektyvius, pagrįstus sprendimus, užtikrinant geriausius vaiko interesus švietimo srityje, liečiančius mergaičių sveikatą.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija pateikė informaciją, jog:

• dėl galimybių trūkumo apsirūpinti higienos priemonėmis ar saugiai jas keisti, taip pat esant netinkamai kultūrinei ar stigmatizacijos atmosferai mokykloje, fizinio aktyvumo reikalavimas gali dar labiau didinti diskomfortą;
• tarptautinė praktika  rodo, kad užsienio šalyse vis dažniau taikomas arba svarstomas taikyti lankstus požiūris į mergaičių dalyvavimą fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Japonijoje, jau egzistuoja „period leave“ praktika, kai mokinės gali atsisakyti dalyvauti fizinio lavinimo veiklose dėl savijautos, o tokiose šalyse kaip Suomija, Estija ar Jungtinė Karalystė remiamasi individualiu sprendimų priėmimu bendradarbiaujant su mokinėmis ir atsižvelgiant į jų fizinę ir emocinę būklę;
• nors kai kurie tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas, ypač adaptuotas, gali pagerinti menstruacijų metu patiriamus nepatogumus ir sumažinti skausmą, tačiau Lietuvos akušerių ginekologų draugijos nuomone, fizinis aktyvumas menstruacijų metu galėtų būti skatinamas kaip galimybė, bet ne prievolė, o paauglės turėtų teisę pasirinkti dalyvauti pamokoje. Draugijos nuomone, privalomas fizinis aktyvumas, ypač kai menstruacijos sukelia ryškius sveikatos pokyčius, o įstaigose trūksta supratingumo ar tinkamų higienos sąlygų, gali būti diskriminuojantis ir kenkti paauglės sveikatai bei psichoemocinei būsenai.

Tiek Lietuvos akušerių ginekologų draugija, tiek Lietuvos sporto universiteto tyrėjai, atlikę Menstruacijų higienos valdymo mokyklose tyrimus, tarp kitų siūlymų, rekomendavo leisti nedalyvauti fizinio ugdymo pamokoje menstruacijų metu, jei merginos blogai jaučiasi (be privalomo medicininio pateisinimo)

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sprendė, jog klausimas, susijęs su mergaičių dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu, vis dar gali būti laikomas nepakankamai išdiskutuotu ir aiškiu švietimo įstaigose. Nors menstruacijos yra natūrali fiziologinė būsena, o fizinis aktyvumas dažnai rekomenduojamas net ir jų metu, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, trūksta vieningos, supratingumu ir lankstumu grįstos praktikos mokyklose, būtinos aiškesnės gairės ir didesnis jautrumas šiam klausimui. Mergaičių dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose klausimas aiškiai atskleidžia vaiko teisių persipynimą – mergaičių dalyvavimas fizinio ugdymo pamokose menstruacijų metu apima tiek teisę į sveikatą, tiek teisę į mokslą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, siekiant užtikrinti šių teisių įgyvendinimą, būtina sudaryti sąlygas, kurios leistų paauglėms saugiai ir oriai dalyvauti ugdymo procese, tame tarpe išsakyti savo nuomonę, kartu ugdant sveikos gyvensenos įpročius, skatinant fizinį aktyvumą, o taip pat ir atliepiant jų individualius raidos bei savijautos poreikius, individualiais atvejais, sudarant galimybes lanksčiai spręsti dėl dalyvavimo fizinio ugdymo pamokoje.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą siūlė:

• progimnazijai – atnaujinti pamokų lankomumo tvarką, ją suderinant su 2023 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto, lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis; papildyti pamokų lankomumo tvarką nuostatomis, kurios numatytų galimybę esant individualioms mokinių situacijoms, įskaitant mokinių mergaičių savijautą menstruacijų metu, spręsti dėl dalyvavimo fizinio ugdymo pamokose, vadovaujantis protingumo, pagarbos vaiko nuomonei, orumui ir sveikatai principais.
• Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – svarstyti galimybes papildyti esamą teisinį reglamentavimą dėl mokinių lankomumo užtikrinimo tikslesnėmis nuostatomis, kurios sudarytų aiškesnes prielaidas fizinio ugdymo mokytojui lanksčiai vertinti kiekvieną mokinės situaciją individualiai ir priimti sprendimus dėl mokinės ne/dalyvavimo fizinio ugdymo pamokoje, pamokos stebėjimo, kitos užduoties paskyrimo, o taip pat spręsti dėl papildomų gairių mokykloms teikimo šiuo jautriu klausimu.