Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko skundo tyrimą dėl pradinio ugdymo pradžios. Kontrolieriaus įstaigoje gautas kreipimasis dėl galimų vaiko teisių pažeidimų švietimo sistemoje, nesudarant individualiai sąlygų pradėti pradinį ugdymą. Pareiškėja kėlė klausimą dėl skirtingų galimybių siekiant pradėti lankyti mokyklą: norint paankstinti ugdymą – tam sudarytas algoritmas, atliekamas žinių ir gebėjimų vertinimas, tačiau vaikams, kurie nori atidėti ugdomąjį procesą, tokių galimybių įstatymiškai nėra numatyta, netgi, jei vaikas turi sutrikimų, yra nebrandus, turi padidintą jautrumą, ligą – nėra jokios galimybės tai įrodyti ir pakartoti paruošiamąją programą.

Atliekant skundo tyrimą buvo remtasi Lietuvoje ir tarptautiniu mastu publikuotais moksliniais tyrimais, kuriuose nagrinėtos mokyklos pradžios amžiaus ir vaikų ugdymosi bei gerovės sąsajos. Taip pat buvo analizuota Lietuvos bei kitų valstybių teisinė ir praktinė patirtis, vertinant, kaip skirtingose švietimo sistemose reglamentuojama pradinio ugdymo pradžia (vaiko amžius), kokie mechanizmai taikomi atidedant ugdymą, atsižvelgiant į vaikų brandą ir individualius ugdymosi poreikius.

Valstybės turi aiškias pareigas kurti, reguliuoti ir finansuoti savo nacionalines švietimo sistemas, tame tarpe taip pat užtikrinti, kad jose būtų nustatytos aiškios ir prieinamos ugdymo pradžios ir lankymo garantijos. Tarptautiniai teisės aktai nenumato konkrečių nuostatų dėl pradinio ugdymo pradžios.  Vis dėlto bendrieji tarptautinių žmogaus teisių dokumentų principai pabrėžia, kad švietimo sistema turi būti orientuota į vaiko interesus ir poreikius, o ugdymo turinys bei metodai – atitikti vaikų amžių, brandą ir kognityvinius gebėjimus. Taip pat akcentuojama, kad ugdymas turėtų būti pakankamai lankstus, sudarant sąlygas atsižvelgti į individualius vaikų raidos skirtumus.

Valstybės, įgyvendindamos savo diskreciją organizuoti nacionalines švietimo sistemas, paprastai nustato aiškią kalendorinę ribinę datą, pagal kurią sprendžiama, kada vaikai tampa tinkami pradėti privalomą pradinį ugdymą. Valstybių pasirenkamas pagrindinio ugdymo pradžios laikas priklauso nuo  daugelio aspektų – istoriškai susiklosčiusių švietimo tradicijų, ekonominių ir socialinių veiksnių. Be to, sprendimai siejami su pedagoginiais metodais, mokymo turinio struktūra, mokytojų rengimo sistema bei valstybės galimybėmis užtikrinti pakankamą infrastruktūrą ir švietimo prieinamumą visiems vaikams. Viena iš dažniausiai nurodomų teorinių prielaidų pradinio ugdymo pradžiai yra brandos argumentas. Kaip rodo įvairūs tyrimai, vaiko brandumas mokyklai yra glaudžiai susijęs su tolesne jo sėkme.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, vaiko amžius yra esminis kriterijus, kada vaikas turi pradėti pradinį ugdymą. EBPO šalyse pradinis ugdymas dažniausiai pradedamas 6 metų. 7 metų amžiaus vaikai pradinę mokyklą pradeda Bulgarijoje, Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje. 5 metų amžius taikomas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Maltoje. Lietuvoje istoriškai nuo 1991 m. buvo įtvirtinta 7 metų amžiaus pradinio ugdymo riba.

Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai ir kuris turi būti ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ar vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuris turi būti ugdomas pagal pradinio ugdymo programą, brandumas nėra vertinamas. Visgi, ne vienoje Europos šalyje egzistuoja lankstumo mechanizmai, taikomos išimtys iš bendros taisyklės, kada vaikas turi pradėti lankyti mokyklą. Taikymas priklauso nuo nacionalinės sistemos, švietimo politikos, individualaus vertinimo ar kitų aplinkybių. Šiose šalyse laikomasi požiūrio, kad vaikas turi būtų pasirengęs ir brandus mokyklai.

Mokyklos pradžios klausimas yra aktualus ir tėvų bendruomenei, jie kreipiasi į savivaldybių švietimo skyrius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Dažniausiai tėvai tokius prašymus grindžia vaiko emocinės brandos nepakankamumu, kalbos ar kitais raidos sunkumais. Taip pat tai susiję su susirūpinimu dėl vaiko pasirengimo susidoroti su ugdymo turinio apimtimi ir mokymosi tempu (pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje tėvai ir pedagogai vis dažniau diskutuoja apie mokymosi programų sudėtingumą ugdymo įstaigose). Tėvai ieško daugiau lankstumo galimybių švietimo sistemoje, siekdami priimti sprendimus, kurie geriausiai atitiktų individualius jų vaikų raidos poreikius ir geriausius interesus.

Moksliniai tyrimai turi svarbią reikšmę formuojant švietimo politiką ir planuojant sisteminius pokyčius, nes jie leidžia įvertinti skirtingų sprendimų poveikį vaikų ugdymosi rezultatams, gerovei ir ilgalaikėms socialinėms bei ekonominėms pasekmėms. Visgi, Lietuvoje ilgalaikių, sisteminių tyrimų, vertinančių mokyklos pradžios amžiaus poveikį vaiko gerovei – pavyzdžiui, ugdymosi pasiekimams, psichikos sveikatai ar vėlesniems profesiniams rezultatams – nėra atlikta arba jų rezultatai nėra viešai prieinami. Dėl šios priežasties atliekant šį tyrimą, analizuojant galimus mokyklos pradžios amžiaus pasirinkimo padarinius, buvo remiamasi tarptautiniu mastu atliktais tyrimais, kurie leidžia įvertinti bendras tendencijas ir galimus skirtingų švietimo politikos sprendimų padarinius. Pastebėtina, jog tyrimai nerodo vienareikšmio atsakymo dėl amžiaus pradėti mokyklą, tai rodo ir skirtingi valstybių sprendimai.

Didžioji dalis tyrimų rodo, kad pasirengimas mokyklai (readiness) yra itin svarbus aspektas. Šios pozicijos argumentai - jog vaikų brandumas mokyklai ir sėkminga mokymosi pradžia turi ilgalaikį poveikį individualiu lygmeniu – tai turi įtakos tiek akademiniams pasiekimams, tiek neakademinėms kompetencijoms, mokyklos baigimo rezultatams, tolesnei profesinei sėkmei. Vaikai, pradėję mokyklą būdami brandesni, rečiau kartoja kursą, rečiau iškrenta iš sistemos, jiems rečiau reikalinga švietimo pagalba. Pvz., Šveicarijoje atliktas tyrimas parodė, jog jaunesniems vaikams dažniau diagnozuojamos elgesio problemos, vaikai dažniau tikrinami ir konsultuojami mokyklos psichologų; nors specialiųjų poreikių turintys vaikai gauna terapiją ir paramą, jie vis tiek gauna žemesnius balus standartizuotuose testuose privalomojo mokymo pabaigoje nei jų vyresni bendraamžiai. Kito tyrimo, atlikto Danijoje išvados parodė, jog vienerių metų vėlavimas pradėti lankyti mokyklą smarkiai sumažina neatidumą / hiperaktyvumą 7 metų amžiuje – savireguliacijos matą, turintį stiprų neigiamą ryšį su mokinių pasiekimais.

Visgi, kai kurie kiti tyrimai rodo, jog ankstesnis įsitraukimas gali turėti teigiamą poveikį vaikų akademiniams pasiekimams ir socializacijai, jei užtikrinama kokybiška ugdymo aplinka ir savalaikė pagalba.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sprendė, jog modelis, kuriame nenumatyta galimybė individualiai atidėti mokyklos pradžią, o pagrindine individualizavimo priemone laikomas pirmos klasės programos kartojimas, nevisiškai atitinka vaiko geriausių interesų principu grindžiamą požiūrį. Siekiant mažinti mokymosi nesėkmių riziką ir ilgalaikes neigiamas pasekmes, kontrolierės nuomone, tikslinga numatyti, jog egzistuojantis teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas individualiai vertinti vaiko brandą iki pradedant privalomą ugdymą, o ne tik reaguoti į jau pasireiškusius sunkumus.

Atlikusi tyrimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai apsvarstyti galimybę tobulinti galiojantį teisinį reglamentavimą, numatant aiškią ir pagrįstais kriterijais taikytiną galimybę atidėti pradinio ugdymo pradžią, taip pat nustatant tokios sprendimo procedūras, leidžiančias individualiai įvertinti vaiko brandą ir pasirengimą mokyklai.

 

Su vaiko teisių apsaugos kontrolierės atliktu tyrimu galite susipažinti čia (357.7 KB ).