Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, siekdama įvertinti pokyčius nuo 2012 m., atliko pakartotinį tyrimą apie ugdymo įstaigų bendrabučiuose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą. Tyrimo metu buvo surinkti ir išanalizuoti duomenys apie 95 ugdymo įstaigų bendrabučiuose gyvenančių vaikų skaičių, vaikų apgyvendinimo bendrabučiuose priežastis, jų gerovės bendrabutyje užtikrinimą, ugdymo įstaigoms kylančias problemas, įgyvendinant bendrabučio veiklą, ir pan., taip pat, apibendrintų duomenų pagrindu, suinteresuotoms institucijoms buvo pateikti siūlymai dėl vaikų, gyvenančių bendrabučiuose, padėties gerinimo.

Vienos iš esminių išvadų, atlikus tyrimą, išskirtinos šios:

1. Mokyklų turimuose bendrabučiuose yra sudaryta galimybė gyventi iš viso 5292 mokiniams, tačiau faktiškai juose gyvena 3172 mokiniai, taigi  yra užimta 60 proc. visų ugdymo įstaigų bendrabučiuose esančių gyvenamųjų vietų (2012 m. – 59 proc.).

2. Ugdymo įstaigų bendrabučiuose gyvena 110 ikimokyklinio amžiaus vaikų, nors jiems, ypač ankstyvajame amžiuje, ypatingai svarbus gyvenimas šeimos aplinkoje bei emociškai artimų asmenų (tėvų) auklėjimas ir priežiūra. Šis skaičius, lyginant su 2012 m. duomenimis, padidėjo  2.2 proc. (2016 m. 4.1 proc., 2012 m. – 1.9 proc. (33 vaikai) ir tai rodo, jog vis dar dažnai nededama pakankamai pastangų (šeimos, suinteresuotų institucijų ir pan.), siekiant išvengti vaiko atskyrimo nuo jiems artimiausios – šeimos – aplinkos.         

3. Iš 2718 mokyklų bendrabučiuose gyvenančių vaikų – 299 jų yra globojami (iš jų: 189 vaikų globėjas (rūpintojas) yra socialinės globos įstaiga, o 110 vaikų − fizinis asmuo). Lyginant 2016 m. ir 2012 m. duomenis, ypač ryškus skirtumas tarp bendrabutyje gyvenančių vaikų iš socialinės globos įstaigų skaičiaus (2012 m. 369 vaikai, 2016 m.  – 189 vaikai).

Problemos, susijusios su globojamų vaikų apgyvendinimu ugdymo įstaigos bendrabutyje – nesudaryta galimybė savaitgaliais grįžti į socialinės globos įstaigas; per maža skiriama pinigų suma vaikų asmeninėms išlaidoms; ne visada tinkamai įvertinamas sprendimo apgyvendinti globojamą vaiką ugdymo įstaigos bendrabutyje atitikimas nepilnamečio interesams ir teisės aktų nuostatoms.

4. Ugdymo įstaigų bendrabučiuose gyvenančių iš socialinės rizikos šeimų kilusių vaikų skaičius, lyginant su 2012 m. duomenimis, žymiai didesnis (2016 m. – 552 (20 proc.); 2012 m. –  476 (15.9 proc.). Susidariusi situacija iš dalies sietina su netinkamu socialinės rizikos šeimų problemų sprendimu ir nepakankamu socialiniu darbu bei, atitinkamai, poreikiu užtikrinti socialinių paslaugų nustatymo ir teikimo kokybės kontrolės mechanizmų efektyvų veikimą.

5. Išlieka problema, jog vaikų (tarp jų − ir priešmokyklinio amžiaus) apgyvendinimu mokyklos bendrabutyje dažnai yra sprendžiamos šeimų socialinės problemos, o mokyklos, turinčios bendrabučius, iš dalies tampa alternatyva socialinės globos įstaigoms.

6. Elgesio problemų turinčių vaikų (nelankančių mokyklos, linkusių nusikalsti ir pan.) apgyvendinimas ugdymo įstaigos bendrabutyje kai kuriais atvejais tampa alternatyva Lietuvos Respublikos minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytoms minimalios ar net vidutinės priežiūros priemonėms.

7. Vaiko teisių apsaugos skyriai ne visada skiria pakankamai dėmesio bendrabutyje gyvenančių vaikų ir jų šeimų problemoms spręsti – ne visuomet imasi konkrečių, šeimos poreikius atitinkančių, priemonių vaikų ir tėvų tarpusavio ryšio išsaugojimui bei stiprinimui, ne visada domisi tėvų pareigų įgyvendinimo vaikų atžvilgiu aspektais, nesvarsto poreikio gyventi mokyklos bendrabutyje aktualumo pasikeitus šeimoje atitinkamoms aplinkybėms, ne visada iš esmės ir visapusiškai įvertina vaikų geriausių interesų užtikrinimo galimybes.

8. Vis dar nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų ugdymo įstaigų bendrabučiuose dirbančių asmenų darbo laiko sąnaudų normatyvus ir, atitinkamai, personalo sudėtį bei skaičių. Dažniausiai ugdymo įstaigų bendrabučiuose tiesiogiai su vaikais dirbančių asmenų – auklėtojų ir budėtojų (naktinių auklėtojų) – skaičius yra per mažas patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, o tokia situacija sudaro prielaidas vaiko teisių pažeidimams.

9. Ugdymo įstaigų prisiimtų įsipareigojimų vykdymas yra ribotas ir/ar apsunkintas dėl įvairių joms kylančių finansinių, tinkamos gyvenamosios ir ugdymo(si) aplinkos užtikrinimo, socialinių ir kitų problemų.

Mokyklų bendrabučiuose susidariusią situaciją sunkina tai, jog ugdymo įstaigoms ilgą laiką neskiriamos lėšos (ar jų skiriama pernelyg mažai) iškilusioms problemoms spręsti, pernelyg dažnai nepaisoma geriausių vaiko interesų užtikrinimo svarbos, neskiriamas pakankamas dėmesys vaikui, jo gerovei, nors tai, įvertinus vaikų pažeidžiamumą, turėtų būti laikoma prioritetu.       

Susipažinti su tyrimu galite čia.