Naujienos

Tyrimo metu surinkti duomenys apie vaikams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis ir jų pokyčius, patvirtino akivaizdų faktą, kad dėl įvestų apribojimų tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, konkrečiais 2020 metų laikotarpiais paslaugų vaikams skaičius buvo mažesnis, nei tais pačiais laikotarpiais 2019 metais. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad lyginant karantino laikotarpį (2020 m. kovo 16 d. – balandžio 30 d.) su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, iki 70 proc. sumažėjo priėmimo – skubios pagalbos paslaugų vaikams, nors šioms paslaugoms apribojimų nustatyta nebuvo. Tyrimų duomenimis, iki 60 proc. sumažėjo stacionarių aktyvaus gydymo paslaugų vaikams.

Nepaisant vėliau priimtų karantino švelninimo priemonių, kuriomis buvo suteikta galimybė teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, stebint duomenis ilgesniu periodu, 2020 m. sausio – rugsėjo mėn., vaikams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų skaičius, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, išliko mažesnis  - vaikų apsilankymų pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus sumažėjo apie 23 proc.; ambulatorinių konsultacijų – apie 40 proc.; stacionarinių aktyvaus gydymo paslaugų – 33 proc.; stacionarinių ilgalaikio gydymo paslaugų – 50 proc. Tuo pačiu lyginamuoju laikotarpiu buvo stebimas ir profilaktinio tikrinimo paslaugų vaikams sumažėjimas – apie 19 proc.

Vertinant vaikų vakcinacijos apimtis 2020 metais, stebimas akivaizdus vaikų skiepijimo aprėpčių sumažėjimas. Žymus sumažėjimas nustatytas skiepijime: 11 metų mergaičių – nuo žmogaus papilomos viruso; 2 ir 7 metų vaikų – nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės; 6–7 metų vaikų – nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir poliomielito; 15–16 metų paauglių – nuo difterijos, stabligės, kokliušo. Skiepijimo aprėptys padidėjo, skiepijant vaikus nuo rotavirusinės, B tipo meningokokinės ir pneumokokinės infekcijų.

Vertindama duomenis dėl daugumoje atvejų stebimo akivaizdaus sveikatos priežiūros paslaugų suteiktų vaikams sumažėjimo, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, šiems neigiamiems pokyčiams įtakos turėjo ne tik Operacijų vadovo (sveikatos apsaugos ministro, Vyriausybės) sprendimai, priimti reaguojant į COVID-19 keliamas grėsmes: nustatyti apribojimai ir suvaržymai, draudimai ir kt., tačiau ir kitos aplinkybės, kaip iškilę sunkumai susisiekti su gydytojais, pačių pacientų vengimas kreiptis į gydytojus gydytojais, viešoji informacija, visuomenėje susiformavęs (suformuotas) bendras padidintas baimės susirgti COVID-19 (koronaviruso infekcija) emocinis fonas ir kt. Šios priežastys galėjo turėti įtakos ir vaikų skiepijimo rezultatams, nes karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nebuvo atidėti, o tik privalėjo būti perorganizuoti, numatant pacientų srautų valdymą.

Įvertinusi tyrimo metu gautus duomenis ir pritardama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos atlikto tyrimo, kuriame, be kitų aspektų, buvo vertinamas žmogaus teisės į sveikatą užtikrinimas  ekstremalios situacijos sąlygomis, išvadoms, jog nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nebuvo užtikrinta ir vaiko teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir tarptautinio bei nacionalinio lygmens teisės aktuose bei kituose dokumentuose reglamentuotą žmogaus (vaiko) teisę į aukščiausią, kokį įmanoma, sveikatos apsaugos lygį.

Kontrolierė pažymėjo, jog priimant sprendimus visose situacijose, pirmenybė būtų teikiama vaikų teisėms ir poreikiams, priimami sprendimai būtų įvertinami geriausių vaiko interesų užtikrinimo bei valstybės prisiimtų įsipareigojimų vaiko teisių apsaugos srityje aspektu, o priemonės, ribojančios galimybę vaikams naudotis savo teisėmis, būtų proporcingos, būtinos ir taikomos ne ilgiau nei yra būtina.

Su atlikto tyrimo pažyma galite išsamiau susipažinti čia.