Bendrojo ugdymo mokyklų, organizuojančių mokymą tautinių bendrijų gimtąja kalba, struktūros pertvarka ir reorganizacija

2011 09 21
Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, nuo 2000-2001 iki 2010-2011 mokslo metų mokinių skaičius šalies bendrojo ugdymo įstaigose sumažėjo daugiau nei 187 tūkst., t. y. 31 proc. Mažėjant mokinių skaičiui, neišvengiama tapo mokyklų, tame tarpe ir organizuojančių mokymą tautinių bendrijų gimtąja kalba, reorganizacija, siekiant sudaryti sąlygas aukštesnei mokymo kokybei, panaikinti jungtines klases ir sumažinti jungtinių mobilių grupių skaičių, sumažinti tuščių mokymosi vietų skaičių mokyklose ir klasėse, atlaisvintas lėšas panaudoti ugdymo sąlygų modernizavimui, užtikrinti efektyvų valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą mokinių švietimo poreikiams tenkinti.

Pagarba kito žmogaus savitumui yra neatskiriama modernios, laisvos visuomenės vertybė. Lietuvai nuo seno būdinga gyventojų įvairovė − čia nuolat gyveno įvairių tautų ir kultūrinio savitumo gyventojai. 2011 m. duomenimis, tautinės mažumos sudaro 16.1 procentų visų šalies gyventojų, iš kurių didžiąją dalį sudaro lenkų tautybės (6.6 proc.) ir rusų tautybės asmenys (5.4 proc.). Tačiau pastebėtina, kad gyventojų skaičius mažėja, be to, visoje šalyje ir visose ugdymo pakopose nuosekliai mažėja ir bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių mokinių skaičius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, nuo 2000-2001 iki 2010-2011 mokslo metų mokinių skaičius šalies bendrojo ugdymo įstaigose sumažėjo daugiau nei 187 tūkst., t. y. 31 proc. Mažėjant mokinių skaičiui, neišvengiama tapo mokyklų, tame tarpe ir organizuojančių mokymą tautinių bendrijų gimtąja kalba, reorganizacija, siekiant sudaryti sąlygas aukštesnei mokymo kokybei, panaikinti jungtines klases ir sumažinti jungtinių mobilių grupių skaičių, sumažinti tuščių mokymosi vietų skaičių mokyklose ir klasėse, atlaisvintas lėšas panaudoti ugdymo sąlygų modernizavimui, užtikrinti efektyvų valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą mokinių švietimo poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003-07-04 nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintų Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatuose pažymima, kad užtikrinant švietimo plėtotės efektyvumą ir darną, sustiprinama savivaldybių atsakomybė už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje, t. y. savivaldybėms teko didelė atsakomybė už tinkamą švietimo politikos įgyvendinimą regionuose − privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumo, jo įvairovės, galimybės mokytis visą gyvenimą užtikrinimą, sąlygų, leidžiančių kiekvienam mokiniui įgyvendinti savo teisę į kokybišką švietimą, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę pagalbą bei išsilavinimą pagal valstybės nustatytus standartus sudarymą ir kt. Atsižvelgdamos į minėtas nuostatas, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisyklėmis, savivaldybės pradėjo bendrojo ugdymo mokyklų,  tame tarpe ir organizuojančių mokymą tautinių bendrijų gimtąja kalba, struktūros pertvarką ir reorganizaciją.

Pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gana dažnai sulaukiama skundų dėl galimai netinkamai vykdomo mokyklos reorganizavimo. Tiriant skundus buvo pastebėta, kad neretai savivaldybių institucijos nepakankamai konsultuojasi su bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Nepakankamai situacija paaiškinama mokiniams, jų tėvams, todėl pastarieji labiausiai ir nuogąstauja dėl savo vaikų ateities. Be to, ne visada derinamas ekonomiškumo principas su vaiko interesais ir poreikiais, ne visada vadovaujamasi švietimo prieinamumo, visuotinumo, teikiamo išsilavinimo kokybės ir finansinio efektyvumo principų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtvirtinto vaikų lygių galimybių principo (švietimo sistema yra socialiai teisinga ir ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) nesilaikymo tiriant skundus nebuvo pastebėta.

Vienas pastarųjų skundų − Vilniaus J. Lelevelio vidurinės mokyklos tėvų skundas dėl nesudarytos galimybės 2011-2012 mokslo metais J. Lelevelio vidurinėje mokykloje steigti 5 klasę rusų mokomąja kalba. Tarp minėtos mokyklos tėvų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kilęs ginčas, vaiko teisių apsaugos kontrolierei bendradarbiaujant, buvo išspręstas gera valia − įvertinus tėvų ir vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktus argumentus dėl 5 klasėje rusų dėstomąja kalba pageidaujančių mokytis vaikų skaičiaus, mokyklos geografinės padėties, laiko bei atstumo iki artimiausios tą pačią programą vykdančios mokyklos, susisiekimo galimybių, buvo priimtas sprendimas 2011-2012 mokslo metais J. Lelevelio vidurinėje mokykloje leisti formuoti 5 klasę rusų mokomąja kalba.