Tyrimas dėl lietuvių kalbos ir literatūros pamokų mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba
Gegužės 26 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atliko tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno skundą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo organizuojant lietuvių kalbos ir literatūros ugdymą įgyvendinant pradinio ugdymo programą mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba.
Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. sausio 7 d. išnagrinėjęs Seimo nario L. Kasčiūno pareiškimą pripažino, kad 2025-2026 ir 2026-2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 84 punktas (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-887 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. rugpjūčio 30 d.) ta apimtimi, kuria nustatytas mažesnis lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius nei gimtosios kalbos pamokų skaičius pradinio ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokyklose, kuriose įteisintas tautinių mažumų kalbos mokymas arba mokymas tautinės mažumos kalba, prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatai, nustatančiai, kad „Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, bei konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių pagrįstų ir teisėtumo. Atsižvelgdama į minėtą teismo sprendimą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodė, kad konkrečiu atveju poįstatyminio teisės akto prieštaravimas aukštesnės teisinės galios teisės aktui – įstatymui yra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti vaiko teisių pažeidimą.
Išnagrinėjusi išimtinai vaiko teisių užtikrinimo aspektu pareiškėjo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas aplinkybes bei argumentus, vaiko teisių apsaugos kontrolierė konstatavo tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų nuostatų, vaiko teisių ir teisėtų interesų (teisės į nediskriminavimą, geriausių interesų pirmenybę, išsilavinimą ir lavinimo tikslus, visapusišką vystymąsi, sudarantį sąlygas vaikui pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje; kt.) pažeidimą bei neužtikrinamą vaiko gerovę; kt. Taip pat kontrolierė išsakė nuomonę, kad būtina inicijuoti platesnes diskusijas dėl subalansuotos tautinių mažumų politikos bei, išnaudojant įvairias priemones ir galimybes, siekti priimti sprendimus, užtikrinančius tinkamą vaikų, kurie ugdomi tautinių mažumų kalbomis, valstybinės kalbos mokymą ir šios kalbos išmokimą.
Su vaiko teisių apsaugos kontrolierės atliktu tyrimu galite susipažinti čia. (436.8 KB )