Smurtas nėra konflikto sprendimo būdas. Stebėti ir filmuoti nėra priimtina pozicija
Viešojoje erdvėje pasklidęs vaizdo įrašas, kuriame Marijampolės Poezijos parke viena paauglė smurtauja prieš kitą paauglę, pagrįstai sukrečia ir sulaukia visuomenės reakcijų. Tačiau šio įvykio reikšmė neapsiriboja konkrečia smurto situacija, kurios aplinkybes įvertins kompetentingos institucijos. Jis verčia kalbėti apie tai, kaip vaikai mokomi spręsti konfliktus, kaip į smurtą reaguoja šalia esantieji ir kokias elgesio ribas savo reakcijomis nustato suaugusieji.
Viešai minima galima konflikto sąsaja su komentarais socialiniuose tinkluose gali būti reikšminga aiškinantis įvykio aplinkybes, tačiau jokie pasisakymai, nesutarimai ar konfliktai skaitmeninėje erdvėje nepateisina fizinio ar kitokio smurto kaip atsako.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Alinos Jakavonienės teigimu, šis įvykis verčia kalbėti ne tik apie smurtą panaudojusios paauglės atsakomybę:
„Turime klausti ir to, ar vaikai turi pakankamai gebėjimų atpažinti stiprias emocijas, spręsti nesutarimus be smurto, laiku sustoti ir kreiptis pagalbos. Šių gebėjimų vaikai neįgyja savaime – juos nuosekliai ugdo šeima, mokykla ir visa vaiką supanti aplinka.“
Konfliktai, prasidedantys socialiniuose tinkluose, gali persikelti ir į realią aplinką. Todėl svarbu ugdyti ne tik saugų ir atsakingą vaikų elgesį skaitmeninėje erdvėje, bet ir jų gebėjimą nesutarimus spręsti be žeminimo, grasinimų ar smurto. Vaikai turi aiškiai žinoti, kad net į žeidžiantį komentarą, patyčias ar provokaciją negali būti atsakoma fizine jėga.
Ypač neramina aplinkinių pasyvumas. Kai smurtas stebimas, filmuojamas ar skatinamas, smurtą naudojantis vaikas gali tai suvokti kaip pritarimą ar toleravimą, o nukentėjęs vaikas – kaip visišką vienišumą, kaip ženklą, kad niekas nėra pasirengęs jam padėti. Kartais vienas saugus veiksmas – pakviesti suaugusįjį, iškviesti pagalbą, aiškiai pasakyti, kad smurtas turi liautis, ar pasirūpinti smurtą patiriančiu vaiku – gali pakeisti situacijos eigą.
„Vaikams turime aiškiai pasakyti: jeigu fizinis įsikišimas gali kelti pavojų jų pačių saugumui, jie neturi rizikuoti. Tačiau negalima likti abejingiems. Pakviesti suaugusįjį, kreiptis pagalbos ar skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112 yra atsakingas, drąsus, o ne silpnas elgesys“, – pabrėžia kontrolierė.
Kartu svarbu, kad pagrįstas visuomenės pasipiktinimas nevirstų viešu vaikų teismu. Neturėtų būti atskleidžiama paauglių tapatybė, jos viešai žeminamos ar toliau platinamas smurtą užfiksavęs vaizdo įrašas. Jo platinimas gali sukelti nukentėjusiai paauglei papildomą emocinę žalą ir apsunkinti jos grįžimą į įprastą socialinę aplinką.
Šioje situacijoje būtina užtikrinti pagalbą nukentėjusiai paauglei, atsakingą ir nuoseklų darbą su smurtą panaudojusia paaugle, taip pat kalbėtis su įvykį stebėjusiais ir filmavusiais vaikais. Svarbu ne tik ištirti konkretų įvykį, bet ir visapusiškai įvertinti, ar vaikai aiškiai supranta elgesio ribas, moka atpažinti pavojingą situaciją ir žino, kaip joje saugiai bei atsakingai reaguoti.
Mūsų visų reakcija turi būti vienareikšmė: smurtas nėra konflikto sprendimo būdas ar pramoga, o abejingas jo stebėjimas negali tapti priimtina elgesio norma.
Nuotrauka: Pexels.com