Skip to main content
Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti

Išgirskime kiekvieną. Kartais už tylos slypi pagalbos prašymas

2026 09 10
doll-wearing-yellow-ribbon3.jpg

Rugsėjo 10-ąją minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena.

Tai ne tik data kalendoriuje. Ši diena primena, kad prevencija prasideda tada, kai pastebime žmones ir jų elgesio, kalbos ar net žvilgsnio pokyčius; kai atpažįstame ženklus, išduodančius žmogų slegiančius išgyvenimus, skausmą ar emocinius sunkumus; kai išdrįstame paklausti, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi, kai skiriame laiko išklausyti ir neskubame raminti, kad viskas praeis.

Ypač svarbu dėmesį skirti vaikams ir paaugliams. Jų išgyvenimai ir emociniai sunkumai ne visada matomi, o pagalbos prašymas dažnai skamba visai ne taip, kaip tikisi suaugusieji ir neretai slepiasi už tylos.

Vaikas ne visada pasako: „Man labai sunku“, „Man skauda“, „Man reikia pagalbos“. Kartais vaikas tampa uždaresnis, tylesnis, atsitraukia nuo draugų ar šeimos, nebesidomi ar nebesidžiaugia tuo, kas anksčiau jį džiugino. Taip pat kartais pasako žodžius: „Nenoriu gyventi“, „Niekam nerūpiu“, „Geriau manęs nebūtų“, tačiau aplinkiniai neskiria jiems reikiamo dėmesio, jų neišgirsta, nedrįsta ar nežino, kaip reaguoti.

„Kartais suaugusiesiems vaiko problemos gali atrodyti nedidelės ar laikinos. Tačiau tai, kas mums atrodo kaip paprastas konfliktas ar nesėkmė, vaikui gali būti labai skaudu. Užuot skubėjus patarti ar sakyti, kad viskas praeis, svarbu pirmiausia išklausyti“, – atkreipia dėmesį vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė.

Paklausti vaiko, kaip jis jaučiasi, ar jam sunku, ar kartais kyla minčių, kad nebenori gyventi, nėra žalinga. Priešingai – nuoširdus pokalbis gali tapti pirmu žingsniu pagalbos link. Kiekvienam vaikui svarbu žinoti: „Aš matau, kad tau sunku. Aš tavęs klausausi. Tu neprivalai su tuo likti vienas.“

Savižudybių prevencija prasideda nuo paprastų, bet labai svarbių dalykų – gebėjimo pastebėti, išgirsti ir skirti laiko. Tėvai, mokytojai, draugai, artimieji ir visi suaugusieji gali atlikti svarbų vaidmenį. Kartais vienas nuoširdus klausimas, parodytas rūpestis ar žmogus, kuris iš tikrųjų išklauso, gali turėti didelę reikšmę.

Išgirskime vaikus. Ne tik tada, kai jie kalba, bet ir tada, kai tyli. Kartais už tylos slypi pagalbos prašymas.

 

  Jei reikia pagalbos ar norite pasitarti, kreipkitės: