Skip to main content

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė: vaiko negalia negali tapti kliūtimi mokytis kartu su bendraamžiais

2026 09 29
2026-09-28 02_43_04.png

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, išnagrinėjusi skundą dėl vaiko, turinčio regos negalią ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, nepriėmimo į miesto gimnaziją, konstatavo, kad sprendimas nepriimti vaiko buvo diskriminacinis negalios pagrindu ir neatitiko vaiko teisės į mokslą, lygių galimybių bei įtraukiojo ugdymo principų.

Vaiko globėja kreipėsi dėl jo priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklą, kurioje ugdymas vykdomas ir vaiko gimtąja kalba. Vaikui taip pat buvo svarbūs socialiniai ryšiai su šioje mokykloje besimokančiais bendraamžiais. Tačiau priimant mokinius vaikas nebuvo priimtas, sprendimą grindžiant tuo, kad klasėje jau mokėsi rekomenduojamas skaičius mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Tuo pačiu metu į klasę buvo priimtas kitas specialiųjų ugdymosi poreikių neturintis mokinys.

Tyrimo metu nustatyta, kad mokyklos taikyta teisės akto nuostata yra rekomendacinio pobūdžio ir savaime nenustato draudimo į bendrojo ugdymo klasę priimti daugiau mokinių, turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Taip pat nebuvo nustatyta, kad klasėje būtų pasiektas didžiausias leistinas mokinių skaičius ar egzistuotų kitos objektyvios teisinės kliūtys vaiką priimti. Nepaisant to, rekomendacinė nuostata buvo pritaikyta kaip faktinis (privalomas) priėmimo ribojimas būtent specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui.

„Įtraukusis ugdymas negali veikti principu: vaikas priimamas tol, kol jo poreikiai mokyklai nesukelia papildomų iššūkių. Būtent švietimo sistema turi būti pasirengusi skirtingiems vaikams, o ne vaikas turi atitikti jau sukurtos sistemos patogumo ribas. Negalia ar dėl jos kylantys specialieji ugdymosi poreikiai negali tapti priežastimi vaikui užverti bendrojo ugdymo mokyklos duris“, – pažymi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Kontrolierės vertinimu, šiuo atveju svarbus ne mokyklos deklaruotas tikslas ar tai, ar ji turėjo siekį diskriminuoti. Esminę reikšmę turi faktinis sprendimo poveikis vaikui. Mokykla pati nepriėmimą tiesiogiai susiejo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičiumi klasėje, o laisva vieta buvo suteikta kitam mokiniui, neturinčiam tokių poreikių. Tai, kad mokykloje jau mokosi kitų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, savaime nepaneigia diskriminacinio konkretaus sprendimo pobūdžio.

Pažymoje taip pat kritiškai įvertinta savivaldybės pozicija, kad nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių mokinio nepriėmimą sieti su jo negalia ar specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Kontrolierės vertinimu, tokia išvada neatitiko pačios mokyklos nurodytų sprendimo motyvų ir konkrečių priėmimo aplinkybių.

Tyrimo metu situacija pasikeitė – vaikas buvo priimtas į gimnaziją, pasirinkus ugdymą šeimoje.

Vertinant šią aplinkybę, reikšminga atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komiteto 2026-08-27 baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos antrosios ir trečiosios sujungtos periodinės ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/2-3), kuriose Komitetas atkreipė dėmesį į didėjančio mokymosi namuose masto problemą, įskaitant pranešimus apie spaudimą šeimoms rinktis tokią ugdymo formą, ir rekomendavo Lietuvai imtis priemonių šiai problemai spręsti.

Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta duomenų, kad globėja būtų buvusi spaudžiama pasirinkti ugdymą šeimoje, tačiau kontrolierė atkreipė dėmesį, kad ugdymas šeimoje ar mokymas namuose neturi tapti būdu spręsti mokyklai kylančius sunkumus dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių. Įtraukaus ugdymo pareiga pirmiausia tenka švietimo sistemai, todėl būtina stebėti, ar pasirinktas ugdymo modelis realiai užtikrina vaikui reikalingą švietimo pagalbą, individualizuotą ugdymą, socializaciją ir dalyvavimą mokyklos bendruomenėje, o atsakomybė už vaiko ugdymą nėra neproporcingai perkeliama šeimai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė kreipėsi į gimnaziją ir miesto savivaldybę, atkreipdama dėmesį į nustatytus pažeidimus ir būtinybę užtikrinti, kad priimant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius nebūtų taikoma diskriminuojanti praktika, o sprendimai nebūtų grindžiami vien rekomenduojamu tokių mokinių skaičiumi klasėje. Gimnazijos taip pat paprašyta pateikti informaciją, kaip praktiškai įgyvendinamas vaiko ugdymas šeimoje ir kaip užtikrinama jam reikalinga švietimo pagalba bei socializacija.