Naujienos

Spalio 22 d. vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, atsiliepdama į asociacijos LGL kreipimąsi, pakvietė įvairių institucijų ir organizacijų atstovus aptarti LGBT+ vaikų ir jų šeimų patirtis Lietuvoje.

Susitikime buvo pristatyti asociacijos LGL, bendradarbiaujant su VšĮ „Mamos už LGBTQ+ vaikus“, įgyvendinto tarptautinio projekto „CLICK: Šeimų, švietimo specialistų ir politikos formuotojų bendradarbiavimas gerinant LGBTIQ vaikų gerovę, taikant tarpsektorinį požiūrį“ rezultatai.

Pradėdama susitikimą vaiko teisių apsaugos kontrolierė pabrėžė, kad, nepaisant visuomenėje vykstančių diskusijų ar skirtingų požiūrių, visiems vaikams turi būti taikomi vienodi jų teisių apsaugos standartai.

„Mes galime turėti labai skirtingas pažiūras ir įsitikinimus, bet negalime turėti skirtingų standartų mūsų vaikų teisėms. Kiekvienas vaikas turi teisę į saugumą, pagarbą, orumą ir tinkamą pagalbą“,– sakė Alina Jakavonienė.

Pristatytame tyrime dalyvavo 14–18 metų paaugliai. Jo metu taip pat buvo atlikti interviu su tėvais,  švietimo ir kitų institucijų atstovais. Nors tyrimas nėra reprezentatyvus, rezultatai atskleidė pasikartojančias tyrime dalyvavusių vaikų ir šeimų patirtis: nesaugumą mokykloje, nepasitikėjimą institucine pagalba, specialistų žinių trūkumą, pagalbos prieinamumo skirtumus regionuose bei šeimoms tenkančią didelę atsakomybę ir iššūkius ieškant bei koordinuojant pagalbą.

Tyrimo duomenimis, 68,1 proc. apklausoje dalyvavusių LGBT+ paauglių nurodė, kad mokykloje arba iš bendramokslių ar mokyklos darbuotojų patyrė pažeminimą, atskirtį arba fizinę žalą. Pagrindiniu pagalbos ir paramos šaltiniu 82,8 proc. apklaustųjų įvardijo draugus, o į mokytojus ar mokyklos specialistus kreipėsi tik nedidelė dalis.

Reaguodama į tyrimo duomenis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik tai, ar pagalbos paslaugos formaliai egzistuoja, bet ir tai, ar vaikas jomis pasitiki, žino, kur kreiptis, ir jaučiasi saugus kalbėdamas apie savo patirtį. Kontrolierė taip pat pažymėjo, kad galimybė gauti kompetentingą, profesionalią ir vaiko poreikius atliepiančią pagalbą negali priklausyti nuo vaiko gyvenamosios vietos, savivaldybės ar lankomos mokyklos.

Diskusijoje dalyvavę tėvai dalijosi patirtimis ieškant vaikams psichologinės, sveikatos priežiūros ir kitos pagalbos. Aptarta, kad šeimoms neretai pačioms tenka ieškoti specialistų ir koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus. Susitikimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti specialistų kompetencijas, tobulinti patyčių prevenciją, rengti praktines gaires mokykloms, gerinti psichologinės pagalbos bei kitų paslaugų prieinamumą regionuose ir aiškiau koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus.

Susitikimo metu tėvų atstovai išreiškė norą dalytis savo patirtimi darbo grupėse ir kitose veiklose, kuriose jų praktinė patirtis galėtų padėti kurti vaikų poreikius geriau atliepiančius sprendimus. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į pačių vaikų dalyvavimo svarbą.

Apibendrindama susitikimą vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad susitikime aptarti poreikiai nėra išskirtinės šios grupės vaikų teisės. Tai kiekvienam vaikui priklausančios teisės ir joms užtikrinti reikalingos garantijos: saugumas, patyčių prevencija, specialistų pasirengimas, prieinama psichologinė ir kita pagalba, aiškus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Susitikimo dalyviai sutarė tęsti dialogą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dalytis informacija apie vaikams bei šeimoms prieinamas paslaugas, specialistams skirtą metodinę medžiagą ir mokymus.

„Svarbu, kad išgirstos vaikų ir šeimų patirtys neliktų tik patirtimis, bet padėtų mums suprasti, kokių veiksmų reikia imtis. Negalime visų klausimų išspręsti vieno susitikimo metu, tačiau galime susitarti, ką būtina nagrinėti toliau“, – pažymėjo Alina Jakavonienė.