Naujienos

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė išnagrinėjo motinos partnerio, gyvenančio kartu su vaiku, skundą dėl mokyklos ir vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmų. Pareiškėjas abejojo mokyklos kreipimosi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagrįstumu, manė, kad mokykla su vaiko motina bendravo pernelyg intensyviai, o vaiko emocinius sunkumus siejo su jo jautresniu charakteriu ir galimu mokyklos psichologės poveikiu.

Tyrimo metu nenustatyta, kad mokykla ar vaiko teisių apsaugos specialistai būtų veikę netinkamai. Skundo dalies dėl mokyklos psichologo profesinės veiklos nagrinėjimas nutrauktas, nes psichologo taikomų profesinių metodų ir profesinės etikos laikymosi vertinimas nepriskirtas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kompetencijai.

Tyrime taip pat nagrinėtas platesnis, vaiko teisių apsaugos požiūriu itin aktualus klausimas – kokia atsakomybė už vaiko emocinį saugumą tenka su vaiku gyvenančiam suaugusiajam, kuris nėra vaiko tėvas ar kitas jo atstovas pagal įstatymą.

Mokyklos pranešimas buvo pagrįstas ne vienu įvykiu

Vertinant aplinkybes nustatyta, kad mokykla į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių kreipėsi ne dėl pavienio įvykio ar vieno darbuotojo subjektyvaus vertinimo. Prieš kreipdamiesi mokyklos specialistai ilgesnį laiką stebėjo vaiko emocinės būklės, ugdymosi, fizinės savijautos, kasdienių įgūdžių ir kitų poreikių sunkumus, bendravo su vaiko motina ir teikė vaikui pagalbą. Vis dėlto susirūpinimą keliantys požymiai išliko.

Kontrolierė pažymi, kad mokyklos darbuotojai, turėdami informacijos, keliančios pagrįstų abejonių dėl tinkamo vaiko poreikių ir teisių užtikrinimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir (ar) policiją.

Mokyklos užduotis nėra nustatyti, ar vaiko teisės buvo pažeistos. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi vertinti vaiko situaciją, pagalbos vaikui ir šeimai poreikį bei priimti vaiko interesus geriausiai atitinkančius sprendimus.

Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad mokyklos bendravimas su vaiko motina būtų buvęs perteklinis. Priešingai, surinkta informacija parodė, kad mokykla pirmiausia siekė bendradarbiauti su šeima, aptarti pastebėtus sunkumus ir padėti vaikui, o į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių kreipėsi tik tuomet, kai susirūpinimą keliančios aplinkybės išliko.

Aktyvus mokyklos bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais savaime nelaikytinas nepagrįstu kišimusi į šeimos gyvenimą. Tai viena svarbiausių sąlygų laiku pastebėti vaiko poreikius, suteikti jam reikalingą pagalbą ir užtikrinti jo teisę į saugią ugdymosi aplinką.

Vaiko emociniai išgyvenimai negali būti nuvertinami

Pareiškėjas vaiko emocinę būseną aiškino jo jautresniu charakteriu ir galimu mokyklos psichologės poveikiu. Tačiau tyrimo metu surinkta informacija nesudarė pagrindo vaiko išsakytų jausmų, baimių ir nepasitikėjimo vertinti vien kaip specialistų poveikio rezultato.

Vaiko emociniai išgyvenimai negali būti nuvertinami vien todėl, kad vaikas yra jautrus, turi individualių ar specialiųjų ugdymosi poreikių arba savo mintis ir jausmus išreiškia kitaip nei aplinkiniai tikisi. Priešingai – individualūs vaiko poreikiai reiškia, kad suaugusieji turi būti dar atidesni jo siunčiamiems signalams ir ieškoti vaikui tinkamo bendravimo būdo.

Tyrimo medžiagoje buvo duomenų apie vaiko baimę, nepasitikėjimą, nenorą grįžti į namus ar būti tam tikrose situacijose su pareiškėju. Tokie vaiko išgyvenimai yra signalas, kurio negalima paneigti kaltinant vaiką perdėtu jautrumu ar atsakomybę perkeliant jam pagalbą teikiantiems specialistams.

„Suaugusiojo teisinis statusas vaiko atžvilgiu gali lemti jo teisę gauti informaciją apie vaiką ar dalyvauti priimant sprendimus. Tačiau atsakomybė už kasdienį santykį su vaiku kyla ne vien iš dokumentų. Ji kyla iš realaus suaugusiojo dalyvavimo vaiko gyvenime ir poveikio jo savijautai“, – pažymi vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Santykį su vaiku pirmiausia turi kurti suaugusysis

„Vaiko motinos partneris nėra vaiko atstovas pagal įstatymą, tačiau jis gyvena kartu su vaiku ir dalyvauja jo kasdieniame gyvenime. Todėl ir jam tenka atsakomybė veikti vaiko interesais, gerbti vaiko individualumą, emocinius bei kitus poreikius ir prisidėti prie saugaus, pagarbaus bei pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo“, – pabrėžia vaiko teisių kontrolierė.

Ši atsakomybė tenka ne tik vaiko tėvams ar globėjams. Kiekvienas su vaiku gyvenantis ir jo kasdienybėje dalyvaujantis suaugusysis savo elgesiu daro poveikį vaiko savijautai ir saugumo jausmui. Vaikas neturi prisiimti atsakomybės už tai, kad santykis su suaugusiuoju būtų sėkmingas. Būtent suaugusysis turi ieškoti būdų suprasti vaiką, atsižvelgti į jo amžių, brandą, individualias savybes ir emocinę būklę, o kilus sunkumų – būti pasirengęs keisti savo bendravimą ir priimti specialistų siūlomą pagalbą.

Kai vaikas išgyvena emocinius sunkumus, suaugusiųjų užduotis nėra įrodyti, kad vaikas reaguoja netinkamai. Jų užduotis – sustoti, išgirsti vaiką ir įvertinti, ką jie patys gali pakeisti, kad vaikas namuose jaustųsi saugus, priimtas ir gerbiamas.

 

Pastaba. Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos veikloje nagrinėjamus atvejus, skatinti pagarbą vaiko teisėms ir gerosios praktikos sklaidą. Pranešimas nėra oficialus vaiko teisių apsaugos kontrolierės sprendimo tekstas, jame nepateikiama visa tyrimo metu nustatyta faktinė informacija ir teisinė argumentacija, kuriomis grindžiamas sprendimas.

Iliustracija sukurta pasitelkiant DI.