Patyčios - įvairus elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus. Tai gali būti: kabinėjimasis, pravardžiavimas, erzinimas, apkalbinėjimas, gąsdinimas ir pan. Kai patiri patyčias ar pastebi jas, būtina apie tai pasikalbėti su suaugusiais - tėvais, mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais.

Pažymėtina, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai (taip pat nesiima priemonių, kad nebūtų naudojamos patyčios vaikų atžvilgiu), jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu tėvai, mokytojai nereaguoja į Jūsų skundus dėl patyčių, galite kreiptis į kiekvienoje savivaldybėje įkurtą Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris privalo Jums suteikti pagalbą. Taip pat galite kreiptis (nurodant mokyklos pavadinimą, savo vardą, pavardę ir kt.) į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą (Plačioji g. 10, Vilnius, tel. (8 5) 210 71 76), el. p. vaikams@lrs.lt), nurodydamas patikslintą informaciją apie susidariusią situaciją.

Daugiau informacijos apie patyčias, patarimų vaikams kaip išvengti patyčių ir kur galima kreiptis, galite rasti interneto tinklalapyje www.bepatyciu.lt.

Iš Jūsų pateikto paklausimo matyti, kad Jums bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dviejų kambarių buto, 1/3 šio buto dalis priklauso Jūsų buvusiam sutuoktiniui. Taip pat nurodėte, jog nesate sutarę dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, t.y. nesate sutarę dėl naudojimosi butu tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio nuostatos reglamentuoja atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymą. Minėtuoju straipsniu nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Paklausime taip pat teigiate, kad Jūsų buvęs sutuoktinis nori išnuomoti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Civilinio kodekso 4.97 straipsnio 1 dalimi reglamentuota pirmenybė bendraturčiui, šiuo atveju Jums, pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą buto dalį, tačiau teisės aktų nuostatos nedraudžia asmeniui savo dalį buto, priklausančią jam bendrosios dalinės nuosavybės teise, nuomoti ar kitaip juo disponuoti, taip pat nėra įpareigojimo gauti leidimą nuomojant buto dalį.

Paklausime nurodėte, jog, padalinus bendrą jungtinę nuosavybę nebuvo konkrečiai nurodytos Jūsų ir buvusio sutuoktinio bendrosios nuosavybės dalys. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatos suteikia teisę bet kuriam bendraturčiui teisę teikti ieškinį teismui dėl dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Nepavykus paklausime keliamų klausimų su buvusiu sutuoktiniu išspręsti tarpusavio susitarimu, siūlome kreiptis į teisines konsultacijas teikiančius asmenis, kurie, išnagrinėję visas aplinkybes, suteiks Jums išsamias konsultacijas dėl galimų nurodytos problemos sprendimo būdų.

Lietuvos savivaldybės, kompetencijos ribose įgyvendindamos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nuostatas, tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, kuriose yra nustatyta buitinio triukšmo sąvoką. Buitiniu triukšmu laikytinas gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis į kaimyninius butus bei viešąsias vietas. Triukšmas, kurį gali kelti gyvenamojoje patalpoje esantys asmenys (taip pat ir vaikai), tam tikrai atvejais, taip pat gali būti priskiriamas buitiniam triukšmui, kurio šaltinio valdytojui (valdytojams), t.y. gyvenamojo būsto savininkui (savininkams), gali būti taikytina administracinė atsakomybė. Susipažinus su Jūsų paklausime pateikta informacija, pastebėtina, kad tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina neginčijamą vaiko teisę žaisti. Ši vaiko teisė neatsiejama nuo kitų vaiko teisių bei turi būti užtikrinama vadovaujantis vaiko interesų pirmenybės principu, tačiau pažymėtina ir tai, jog vaikas, kaip ir bet kuris kitas visuomenės narys, turi teisę naudotis visomis jam teisės aktų laiduojamomis teisėmis nepažeisdamas kitų visuomenės narių teisių.

Iš Jūsų pateiktos informacijos matyti, kad tarp Jūsų ir kaimyno kilusi konfliktinė situacija. Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato šių skyrių darbuotojams pareigos tarpininkauti sprendžiant panašaus pobūdžio kaimynų konfliktus, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje turimi praktiniai pavyzdžiai leidžia teigti, jog dažnai Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, vadovaudamiesi nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų prioritetiškumo principu, geranoriškai padeda šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus, spręsti konfliktus, kylančius dėl žaidžiančių vaikų keliamo triukšmo, todėl neatmestina tikimybė, jog Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pat galėtų suteikti pagalbą Jūsų šeimai ir tarpininkauti ieškant galimų problemos sprendimo būdų, suderinti Jūsų mažamečių vaikų teisę žaisti ir Jūsų kaimyno teisę į aplinką be triukšmo. Kadangi iš Jūsų pateiktos informacijos aišku, kad gyvenate daugiabučiame name, manytina, jog problemą galite spręsdami taip pat ir bendru kaimyno, Jūsų ir kitų namo gyventojų susitarimu dėl buitinio triukšmo gyvenamosiose patalpose laiko, trukmės ir pan.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informuoja, kad teismo leidimas parduoti nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju butą, kuriame gyvenate Jūs su vyru ir mažamečiu sūnumi) reikalingas tik nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti ir tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2001 m. spalio 15 d. konsultacijoje nurodė, kad „minėta norma įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas bei šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu pagal CK 3.84 str. 2 d. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatas iš nekilnojamųjų daiktų šeimos turtu pripažįstama tik šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams.

Atsižvelgus į tai, kad butas, kuriame Jūs su vyru ir mažamečiu sūnumi gyvenate, nei Jums, nei Jūsų vyrui nuosavybės teise nepriklauso, tai yra Jūsų vyro tėvo nuosavybė, todėl jis gali parduoti savo butą, neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Jūsų šeima ten gyvena ir yra deklaruota gyvenamoji vieta.

Mokumo problemos ir iškeldinimas iš gyvenamojo būsto skausmingai paliečia visas šeimas, tačiau baisiausia, kai iškeldinimas gresia šeimai, auginančias vaikus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informuoja, jog įsiskolinęs asmuo turi teisę gauti visą su išieškojimu susijusią informaciją. Areštavus butą ar gyvenamąjį namą dėl įsiskolinimų už sunaudotą energiją ar komunalines paslaugas, galima prašyti teismo, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino skolininkui ir jo šeimai gyventi. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi, atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus (CPK 663 str. 4 d.). Šiuo atveju įsiskolinęs asmuo turi laiku kreiptis į teismą. Jei praleidžiami terminai, antstolis gali iškeldinti ir iš paskutinio buto. Be to, skolininkas gali asmeniškai tartis su antstoliu dėl išieškomų sumų sumokėjimo dalimis arba jų atidėjimo.

Pažymėtina, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, jei pateikiami įrodymai, kad išieškoma pinigų suma gali būti sumokama per 6 mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Tai reiškia, kad antstolis gali areštuoti Jūsų turtą, tačiau negali jo išvaržyti ar kitaip parduoti. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.

Pažymėtina, kad aukščiau minėti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

Skundus dėl antstolio veiksmų ar sprendimų galima paduoti apylinkės, kurios teritorijoje veikia antstolis, teismui. Tokie skundai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.

Vaiko teisių apsaugos skyriai, kaip vaiko interesus ginančios valdžios institucijos, įpareigotos rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių jo negali užtikrinti tėvai. Šeimai, atsidūrusiai tokioje krizinėje situacijoje, pagalba galėtų būti suteikiama laikinai apgyvendinant ją pensione, nakvynės namuose ar pan., vaikai gali būti laikinai, iki tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį būstą, apgyvendinti laikinosios globos namuose ir kt.

Siūlytume asmenims, atsidūrusiems tokioje situacijoje, kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus ir kartu ieškoti tinkamiausio šeimai sprendimo.

Vadovaujantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593, pagrindiniai Vaiko teisių apsaugos tarnybų uždaviniai ir funkcijos yra užtikrinti vaiko teisių apsaugą, ginti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikų teises šeimose, organizuoti prevencinį darbą su tėvais, kreiptis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad asmenims, keliantiems grėsmę vaiko saugumui ir sveikatai, įstatymų nustatyta tvarka būtų taikomos civilinės, administracinės ar baudžiamosios poveikio priemonės ir kt.

Atsižvelgiant į Jūsų laiške nurodytas aplinkybes, matyti, jog kaimynė netinkamai elgiasi su savo nepilnamečiais vaikais, todėl Jūs turite kreiptis į savo miesto/rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir informuoti apie galimus vaikų teisių pažeidimus kaimynystėje gyvenančioje šeimoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas bei Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymas įtvirtina prioritetinę tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams tenka didžiulė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Remiantis teisės normų, reglamentuojančių vaikų teises ir teisėtus interesus, analize teigtina, kad tėvų ir vaiko tarpusavio šeimos santykiai yra vientisi ir dera tarpusavyje, tėvų valdžia privalo būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 str. 1 d., teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tais atvejais, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaka vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Teismas gali taikyti laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nustatę bent vieną iš paminėtų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras arba vaiko globėjas (rūpintojas).

Už mokinių priežiūrą, visų mokinių saugumą mokykloje yra atsakingi mokyklos vadovas, kuris privalo užtikrinti saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto ir prievartai apraiškoms mokyklos aplinką, bei mokytojai (Švietimo įstatymo 61 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 49 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vaiko saugumas pirmiausia yra suaugusiųjų atsakomybė ir pareiga, todėl mokyklose organizuojamas mokytojų budėjimas. Psichologai teigia, jog kuo efektyviau įdiegta mokykloje budėjimo pertraukų metu sistema, tuo mažesnis patyčių paplitimas.

Paprastai mokinių pareiga budėti mokykloje nustatoma mokyklos nuostatuose, vidaus tvarkos ir mokinių elgesio taisyklėse. Svarbu kokios yra nustatytos budinčiojo mokinio teisės ir pareigos, atsakomybė. Vienareikšmiškai negalima teigti, kad mokinių budėjimas mokykloje yra vaiko teisių pažeidimas. Norint objektyviai atsakyti į Jūsų klausimą ir konstatuoti galimą vaiko teisių pažeidimą, būtina vertinti konkrečios mokyklos dokumentus, reglamentuojančius mokinių budėjimo tvarką. 

Pažymėtina, kad patyčių prevencijos specialistai rekomenduoja, kad budėjimuose dalyvautų tik suaugusieji, t. y. į šią veiklą nebūtų įtraukiami mokiniai. Minėta rekomendacija siejama su tuo, kad budintys mokiniai gali konfliktuoti su jaunesniais mokiniais ir pan., todėl kai kurios mokyklos atsisako mokinių budėjimo. Koreguoti nusistovėjusią mokykloje mokinių budėjimo tvarką galima diskutuojant mokyklos bendruomenėje bei ieškant optimalaus problemos sprendimo varianto.

Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtintos vaiko dalyvavimo teisės - apimančios vaiko teisę dalyvauti bendruomenės veikloje, reikšti savo nuomonę, dalyvauti sprendimų, susijusių su vaiku, priėmime. Mokinių pageidavimai, susiję su jų budėjimu mokykloje, turi būti svarstomi mokyklos savivaldos institucijose - mokinių taryboje ir mokyklos taryboje. Priimant sprendimą dėl tikslingumo mokiniams budėti mokykloje, privalu išklausyti mokinių nuomonę bei atsižvelgi į jų pageidavimus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė informuoja Jus, kad vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami, vadovaujantis rajono/miesto savivaldybės tarybos patvirtinta vaikų priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigos tvarka. Kadangi savo paklausime nenurodėte kokiame rajone/mieste gyvenate, todėl sudėtinga spręsti, kiek apskritai Jūsų savivaldybėje yra įsteigta ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kiek jose yra lopšelio grupių, kokia vaikų priėmimo į jas tvarka bei kt.

Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, kad dažniausiai į ikimokyklinio ugdymo įstaigas priimami vaikai nuo 3 metų amžiaus. Lopšelinio amžiaus grupių, kuriose vaikai yra priimami iki 3 metų amžiaus, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra daug.

Lietuvos higienos normos HN75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 9 punkte numatyta, kad lopšelinės ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų amžiau gali būti ne daugiau kaip 6 vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų - ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų - ne daugiau kaip 15 vaikų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo Jums kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės Švietimo skyrių, prašant Jus informuoti, kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigų lopšelio grupėse yra laisvų vietų, kad galėtumėte leisti vaiką ten, kur yra laisva vieta, jeigu nėra galimybės patekti į tą darželį, kuris priklauso pagal Jūsų deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip pat siūlo apsvarstyti galimybę leisti vaiką į privatų darželį, žinoma jeigu toks yra Jūsų gyvenamojoje vietoje, arba samdyti auklę, jeigu tai leidžia Jūsų finansinė padėtis, arba paprašyti savo tėvų pagalbos laikinai prižiūrėti anūką, kol Jūsų vaikas pagal sąrašą pateks į Jums pagal gyvenamąją vietą priklausantį darželį.

Lietuvos Respublikos įstatymai nenurodo amžiaus, nuo kurio vaikus namuose galima palikti vienus. Daugelyje Europos Sąjungos šalių taip nėra įstatymiškai įtvirtinta, kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus, tačiau tėvai gali būti patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu palieka vaiką tokiomis aplinkybėmis, kai jiems gresia nelaimė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-17 nutarime Nr. 184 „Dėl vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų plano patvirtinimo" yra suplanuota parengti nutarimo dėl programos, skirtos kompleksinei pagalbai tėvams, projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei (programa turėtų apimti laikotarpį iki vaiko gimimo ir po jo, kol vaikas pradės lankyti mokyklą, ankstyvąjį vaiko ugdymą, priežiūrą dienos metu, sveikatos priežiūrą ir paramą pačiai šeimai), kuriame planuojama nurodyti rekomendacijas dėl vaiko amžiaus, paliekant jį namuose vieną. Diskusijų metu buvo svarstoma, kad tokio amžiaus riba galėtų būti 7-9 metai.

Bet kuriuo atveju svarbu žinoti, jog vaiku laikomas žmogus iki 18 metų, o teisės aktuose yra nustatyta tėvų atsakomybė už netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (taip pat ir vaiko palikimą be priežiūros bei kitus veiksmus, kuriais gali būti pažeidžiamos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai).

Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis vaikas, kaip ir kiekvienas kitas suaugęs bendruomenės narys, privalo prisiimti ir pareigas, o savo veiksmais nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, todėl vaikui teisės aktais, reglamentuojančiais jo teises, yra apibrėžtos ir pareigos.

Vaiko pareigas galima rasti apibrėžtas:

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 38 ir 41 straipsniuose.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.162 straipsnyje.
  3. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje.
  4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 ir 46 straipsniai.
  5. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 20 straipsnis.
  6. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymo 32 straipsnis.
  7. Kiti teisės aktai - mokyklų nuostatai, mokyklų vidaus darbo tvarkos taisykles ir pan. 

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 str.).

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Jei vienas iš tėvų (tėvas ar motina) dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku, tai kito iš tėvų  pareiga yra pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

Atkreiptinas Jūsų dėmesys į tai, jog vaiko motina, prieš išvykdama į užsienį, privalėjo išspręsti vaiko atstovavimo klausimą. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 numatyta, jog vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, išvykdami dirbti į užsienio valstybes ir palikdami savo vaikus prižiūrėti pasirinktam asmeniui, turi prieš išvykdami pasirūpinti tinkamu vaikų atstovavimu tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Vaiko laikinoji globa tėvų prašymu yra būtina tam, kad vaiko interesai būtų tinkamai atstovaujami institucijose (dažniausiai - medicinos, teisėsaugos įstaigose, mokyklose ir kitur) tėvų nebuvimo Lietuvoje laiku. Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą) tėvų prašymu, vaiko globos (rūpybos) išmoka nemokama, nes vaikus privalo išlaikyti jų tėvai.

Pažymėtina, jog skyrium gyvenantis vaiko tėvas privalo teikti išlaikymą vaikui. Priešingu atveju, vaiko tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali kreiptis vienas iš tėvų ar vaiko globėjas (rūpintojas) arba Vaiko teisių apsaugos skyrius ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 1 d.).

Asmens paiešką atlikti yra išimtinai policijos pareigūnų teisė bei pareiga, todėl esamomis aplinkybėmis  galite kreiptis į policijos komisariatą pagal savo gyvenamąją vietą ir prašyti pradėti Jūsų žmonos ir vaikų paiešką. Taip pat galite kreiptis į Jūsų gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, informuoti specialistus apie susidariusią padėtį, nurodyti Jums žinomus sutuoktinės bei jos artimųjų giminaičių kontaktinius duomenis bei prašyti padėti susisiekti su šeima. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai turėtų, gavę šeimos gyvenamosios vietos adresą, apsilankyti ir patikrinti vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, išaiškinti motinai teises bei pareigas, atkreipti jos dėmesį į Jūsų, kaip tėvo, teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, priežiūroje, su jais bendrauti, matytis, taip pat išklausyti vaikų nuomonę apie santykius su kiekvienu iš tėvų. Pažymėtina, kad nesant galimybės Jums ir sutuoktinei visais vaikų auklėjimo, priežiūros (gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo) klausimais susitarti geranoriškai ir bendru sutarimu, ginčas iš esmės turi būti sprendžiamas teisme. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nuostatos, apibrėžiančios tėvų pareigas ir teises savo vaikų atžvilgių, nustato, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, nesvarbu ar tėvai yra susituokę, ar nesusituokę, ar santuoka tarp jų yra nutraukta, teismo pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium; už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžią jie privalo įgyvendinti vadovaudamiesi pirmiausia vaiko interesais. Civilinio kodekso  3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tėvų susitarimu, o esant ginčui, teismo sprendimu. Toliau įstatyme įtvirtinta skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei paties vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur jie gyvena. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko  auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, nes nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku yra motinos (tėvo), pas kurį gyvena vaikas, pareiga, jie neturi teisės kliudyti bendrauti (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei išvažiuojama laikinai ir trumpam, tėvo sutikimas nėra būtinas. Tačiau, išvykstant iš Lietuvos nuolatinai gyventi į užsienio valstybę, tėvo, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad tėvų valdžios lygybės principas suteikia teisę abiem tėvam (nepriklausomai su kuriuo iš tėvų daugiausia gyvena vaikas ar su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) bendru sutarimu spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, priežiūros ir kitus klausimus. Rekomenduotina, jog minėtas sutikimas būtų ne tik rašytinės formos, bet ir 1) asmens parašas sutikime būtų patvirtintas notaro, taip ateityje, kilus ginčui, išvengiant fakto apie sutikimo suteikimą įrodinėjimo; 2) sutikime nurodyti, kokia tvarka vaikas bendraus ir kaip tėvas, nevykstantis kartu su vaiku, įgyvendins savo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Taip pat patartina, prieš išvykstant iš Lietuvos, teismo tvarka nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kartu vykstančia mama bei detaliai aptarti vaiko bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarką, atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimo faktą. Tik aiškus ir konkretus tėvų susitarimas dėl tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimo vaiko atžvilgiu tėvams gyvenant skirtingose valstybėse padės ateityje išvengti nesutarimų. Nesudarius geranoriško rašytinio susitarimo dėl minėtų klausimų ar neišsprendus jų teismine tvarka, tėvas turės teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pažeistos jo ir vaiko teisės į šeimos ryšius, taip pat bendravimo teisės gynimo pagal 1980 m. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu ir pradėti vaiko gražinimo į Lietuvą procesą. Kilus papildomiems klausimams dėl tinkamo vaiko išvykimo nuolatinai gyventi į užsienio valstybę organizavimo, siūlome konsultuotis su minėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Įstaigos kontaktus galite rasti internete, adresu www.ivaikinimas.lt.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams taikoma teisinė atsakomybė.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Priimami sprendimai ir bet kokie veiksmai, susiję su vaiku, turi būti įvertinti vaiko interesų požiūriu bei privalo būti užtikrinta, kad jie nebūtų pažeisti.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo arba pakeitimo

Tėvams negyvenant kartu su vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti ir būti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina, įgyvendinant skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaiku, tėvų susitarimu vaikas gali tam tikrą laiką būti pas kitą tėvą, su kuriuo teismo sprendimu nėra nustatyta jo gyvenamoji vieta.

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriumi gyvenančių tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų:

  1. faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą;
  2. tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau pastarasis persikėlė gyventi į užsienio valstybę, ir kt.

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant

Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu. Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas, išsprendęs tėvų ginčą, nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Išimtiniais atvejais, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, teismas gali nustatyti minimalų bendravimą.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.

Dėl išlaikymo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje) nesusitarė dėl savo vaikų išlaikymo Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo nutraukdami santuoką ir kitais pagrindais. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.

Dėl laikinųjų priemonių taikymo

Siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 4) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais; 5) uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Apie nutarties priėmimą pranešama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Dėl skyriumi gyvenančių tėvų informavimo ir susitarimo, kuriuo išsprendžiami klausimai susiję su vaikais, formos

Teisės aktai nereglamentuoja kokia forma skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai antrasis iš tėvų turi teikti informaciją, susijusią su vaiku, bei, kokia forma turi būti sudarytas skyriumi gyvenančių tėvų susitarimas (išskyrus atvejus, kai toks susitarimas patvirtinamas teisme) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), vaiko išvykimo į užsienį, skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant, vaiko išlaikymo ir pan.

Rekomenduotina susitarimą sudaryti raštu. Jeigu, susitarimas sudaromas tarpininkaujant (padedant) savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, susitarimo sudarymo faktą, aplinkybes gali papildomai patvirtinti ir minėtas Skyrius. Dėl susitarimo sudarymo fakto bei parašų tikrumo patvirtinimo galima kreiptis į notarą.

Patartina susitarime aiškiai ir išsamiai aptarti atitinkamus su vaiku susijusius klausimus (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pasikeitimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime, vaiko išlaikymo ir kt.).

Pažymėtina, kad susitarimo sąlygų vykdymas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo. Teisės aktuose nėra numatytos priemonės priverstiniam susitarimo vykdymui. Jeigu vienas iš tėvų nesilaikys susitarimo, ginčą teks spręsti teisme.

Dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮVT), dalyvavimo sprendžiant su vaiku susijusius klausimus

Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą, dėl pagalbos sprendžiant su vaikais susijusius klausimus patartina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių.

Vaiko teisių apsaugos skyrius konsultuoja tėvus ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos ir kt. klausimais. Jeigu abu tėvai neprieštarauja, Vaiko teisių apsaugos skyrius gali tėvams padėti (tarpininkauti) sudaryti susitarimą dėl klausimų, susijusių su vaiku sprendimo (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo(keitimo), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, vaiko išlaikymo ir pan.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nagrinėja konkrečias situacijas, kilus problemoms dėl užsienio valstybėse gyvenančių vaikų ir Lietuvoje gyvenančių jų tėvų teisių įgyvendinimo; dėl Lietuvoje gyvenančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones; įgyvendina centrinės įstaigos funkcijas esant neteisėtam vaikų išvežimui ar laikymui pažeidžiant globos teises; kt.

Naudingą informaciją, susijusią su vaiko teisių apsaugos klausimų sprendimu, galite rasti:

  • Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos internetiniame puslapyje www.ivaikinimas.lt
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame puslapyje www.lat.lt

Dokumentai:

  • Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  • Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
  • Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas
  • Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimo Nr. 414 redakcija su vėlesniais pakeitimais)
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“
  • Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimu Nr. 35
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“
  • Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54