[[#ex]]

Informacija tėvams, kurie ruošiasi skirtis, skiriasi, arba yra išsiskyrę

Besiskiriančių arba jau išsiskyrusių šeimų konfliktai dėl to, su kuo gali bendrauti vaikai, yra viena iš dažniausių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Besiskiriantys tėvai ne visada linkę geranoriškai susitarti dėl to, kaip bendrauti su vaiku. Dėl to didžiausią žalą patiria vaikai.

Žemiau patekta svarbi informacija, kurią privalo žinoti besiskiriantys, ar išsiskyrę tėvai.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams taikoma teisinė atsakomybė.

Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Priimami sprendimai ir bet kokie veiksmai, susiję su vaiku, turi būti įvertinti vaiko interesų požiūriu bei privalo būti užtikrinta, kad jie nebūtų pažeisti.

Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą.


Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo arba pakeitimo

Tėvams negyvenant kartu su vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į vaiko norą bendrauti ir būti su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina, įgyvendinant skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaiku, tėvų susitarimu vaikas gali tam tikrą laiką būti pas kitą tėvą, su kuriuo teismo sprendimu nėra nustatyta gyvenamoji vieta.

Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriumi gyvenančių tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau pastarasis persikėlė gyventi į užsienio valstybę, ir kt.


Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant

Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu. Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas išsprendęs tėvų ginčą nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Išimtiniais atvejais, kai maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, teismas gali nustatyti minimalų bendravimą.

Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.


Dėl išlaikymo vaikams užtikrinimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje) nesusitarė dėl savo vaikų išlaikymo Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo nutraukdami santuoką ir kitais pagrindais. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismas, priteisdamas išlaikymą, atsižvelgia į vaiko interesus, jo amžių, sveikatos būklę, gabumus, pomėgius, taip pat į vieno iš tėvų, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinę padėtį, gaunamų pajamų dydį, periodiškumą ir pan. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatyta maksimaliai vaikų poreikius patenkinantis išlaikymo dydis, jei ne − išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais:

  1. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;
  2. konkrečia pinigų suma;
  3. priteisiant tam tikrą turtą. Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių ir kt.

Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams.

Išlaikymo vaikams užtikrinimas:

  • Kai skolininkas gyvena Lietuvoje

Jei išlaikymą turintis mokėti asmuo nevykdo teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo, išieškotojas (vaiko įstatyminis atstovas (mama/tėvas, globėjas (rūpintojas) turi raštu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą išieškotojas pateikia vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra skolininko gyvenamoji, darbo arba turto buvimo vieta.

Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą, įstatymų nustatyta tvarka pradeda vykdymo veiksmus. Priverstinai gali būti išieškoma iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų ir kt. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.

Nepavykus antstoliui priverstinai išieškoti iš skolininko turto, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių (plačiau informacijos galima rasti internetiniame puslapyje, adresu www.socmin.lt dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimo. Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokamos, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Vienam vaikui Vaikų išlaikymo fondo išmoka per mėnesį yra ne didesnė nei 1,5 MGL dydžio. Vaikų išlaikymo fondo išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administratorių dienos.

Prieš kreipiantis į Vaikų išlaikymo fondą, būtina gauti antstolio, vykdančio teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo išieškojimą, pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies jam nustatyto išlaikymo.

Vaikų išlaikymo fondo administratorius, mokantis Fondo išmokas vaikui, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas.

  • Kai skolininkas deklaravęs gyvenamąją vietą užsienio valstybėje

Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje.

Kai skolininkas, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, Lietuvoje neturi jokio turto ir negauna pajamų, teismo sprendimo vykdymas neapsiriboja tik Lietuvos ribomis.

Nuo 2005-01-21 įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto. Po 2005-01-21 priimti Lietuvos teismų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji įrašai gali būti tiesiogiai pateikiami vykdyti visose Europos Sąjungos šalyse (išskyrus Daniją). Norint pasinaudoti tokia tarptautine procedūra, reikėtų raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Lietuvos teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Pradedant išieškojimą, kompetentingai Europos Sąjungos šalies institucijai reikėtų pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos Europos Sąjungos valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos reglamento galiojimas neužtiktina vienodos dokumentų pateikimo tvarkos, nes užsienio institucijų sprendimai kiekvienoje valstybėje vykdomi pagal nacionalinę teisę.

Tais atvejais, kai Lietuvos teismo sprendimai priimti iki 2005-10-21, priverstinio skolų išieškojimo iš Europos Sąjungos šalyse gyvenančių skolininkų galima siekti tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse.

Informaciją apie sprendimų vykdymo procedūras ir jas vykdančias institucijas (teismus, skolų išieškojimo agentūras, antstolius) galima rasti Europos teisminio tinklo portale: prieiga http://ec.europa.eu (eiti į valstybių narių vėliavėlėmis pažymėtus laukus). Jeigu Europos teisminio tinklo informacijos nepakanka, išieškotojams jos gali tekti ieškoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, susisiekiant su Europos Sąjungos šalių institucijomis elektroniniu paštu. Pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą.

Asmenys, gyvenantys Lietuvoje, gali kreiptis (ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, jeigu asmuo atitinka nustatytus kriterijus) į kitą Europos Sąjungos valstybę narę dėl nemokamos teisinė pagalbos suteikimo, sprendžiant civilines bylas ar vykdant sprendimą toje valstybėje narėje. Teisinės pagalbos prašymą ir teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus pareiškėjas gali pateikti atitinkamai užsienio valstybės institucijai tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Tuo atveju, jei teisinės pagalbos prašymas siunčiamas per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ministerija užtikrina siunčiamų dokumentų vertimą į užsienio kalbą. Dėl teisinės pagalbos suteikimo sprendžia kompetentinga užsienio valstybės institucija pagal nacionalinės teisės aktais nustatytą tvarką.


Dėl laikinųjų priemonių taikymo

Siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams; 4) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais; 5) uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt. Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti taikomos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai. Apie nutarties priėmimą pranešama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.


Dėl vaiko išvykimo iš Lietuvos

Vaikas gyvena su tuo tėvų, su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta tėvų tarpusavio susitarimu ar teismo sprendimu, nepriklausomai nuo pastarojo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, privalo informuoti antrąjį iš tėvų apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu nesikeičia, kai vaikas su kitu iš tėvų išvyksta gyventi į užsienio valstybę. Neužtikrinus (neužtikrinant) tėvui ar motinai, negyvenančiam kartu su vaiku, galimybės įgyvendinti savo teisių vaiko atžvilgiu (bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime ir pan.), pastarasis(-oji) galės siekti veiksmingai įgyvendinti savo ir atitinkamai vaiko teises, vadovaudamasis tarptautinių teisės aktų nuostatomis.

Visus su vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimu (išvykimo gyventi į užsienio valstybę) susijusius klausimus (bendravimo su vaiku, dalyvavimo vaiko auklėjime ir pan.), tėvai privalo išspręsti tarpusavio susitarimu arba, kilus ginčui, teisme (pakeičiant ar nustatant bendravimo, dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką, ir kt.).

Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, šiuo atveju vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, įvertinus, kad jis gyvens Lietuvoje, tačiau vėliau vaikui persikėlus (persikeliant) gyventi į užsienio valstybę, kitas tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Skyriumi su vaiku gyventis tėvas ar motina turėtų būti informuojamas ir apie vaiko laikiną išvykimą iš Lietuvos, jeigu toks išvykimas turės įtakos pastarojo teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimui (bendravimui su vaiku, dalyvavimui jį auklėjant ir pan.).

Šengeno erdvei priklausančių valstybių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės, todėl reikalavimo turėti/gauti papildomus dokumentus (leidimus) nėra. Jeigu vaikas laikinai išvyksta į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei (kitoje valstybėje kerta Šengeno erdvės išorinę sieną), be kitų dokumentų, būtinas vieno iš tėvų rašytinis sutikimas, kad vaikas išvyktų vienas ar su jį lydinčiu asmeniu.

Asmuo, išvykstantis iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo, kuris iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse.


Dėl skyriumi gyvenančių tėvų informavimo ir susitarimo, kuriuo išsprendžiami klausimai susiję su vaikais, formos

Teisės aktai nereglamentuoja kokia forma skyriumi gyvenančiam tėvui ar motinai antrasis iš tėvų turi teikti informaciją, susijusią su vaiku, bei, kokia forma turi būti sudarytas skyriumi gyvenančių tėvų susitarimas (išskyrus atvejus, kai toks susitarimas patvirtinamas teisme) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), vaiko išvykimo į užsienį, skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku, dalyvavimo jį auklėjant, vaiko išlaikymo ir pan.

Rekomenduotina susitarimą sudaryti raštu. Jeigu, susitarimas sudaromas tarpininkaujant (padedant) savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, susitarimo sudarymo faktą, aplinkybes gali papildomai patvirtinti ir minėtas Skyrius. Dėl susitarimo sudarymo fakto bei parašų tikrumo patvirtinimo galima kreiptis į notarą.

Patartina susitarime aiškiai ir išsamiai aptarti atitinkamus su vaiku susijusius klausimus (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pasikeitimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime, vaiko išlaikymo ir kt.).

Pažymėtina, kad susitarimo sąlygų vykdymas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo. Teisės aktuose nėra numatytos priemonės priverstiniam susitarimo vykdymui. Jeigu vienas iš tėvų nesilaikys susitarimo, ginčą teks spręsti teisme.


Dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮVT), dalyvavimo sprendžiant su vaiku susijusius klausimus

Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų įgyvendinimą, dėl pagalbos sprendžiant su vaikais susijusius klausimus patartina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių.

Vaiko teisių apsaugos skyrius konsultuoja tėvus ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos ir kt. klausimais. Jeigu abu tėvai neprieštarauja, Vaiko teisių apsaugos skyrius gali tėvams padėti (tarpininkauti) sudaryti susitarimą dėl klausimų, susijusių su vaiku sprendimo (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo(keitimo), bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, vaiko išlaikymo ir pan.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nagrinėja konkrečias situacijas, kilus problemoms dėl užsienio valstybėse gyvenančių vaikų ir Lietuvoje gyvenančių jų tėvų teisių įgyvendinimo; dėl Lietuvoje gyvenančių vaikų, kurių atžvilgiu reikalinga taikyti tarptautines apsaugos priemones; įgyvendina centrinės įstaigos funkcijas esant neteisėtam vaikų išvežimui ar laikymui pažeidžiant globos teises; kt.


Naudingą informaciją, susijusią su vaiko teisių apsaugos klausimų sprendimu, galite rasti

  • Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos internetiniame puslapyje www.ivaikinimas.lt
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetiniame puslapyje www.lat.lt

Dokumentai:

  • Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas;
  • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;
  • Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;
  • Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas;
  • Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimo Nr. 414 redakcija su vėlesniais pakeitimais);
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“;
  • Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-06-21 nutarimu Nr. 35;
  • Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“;
  • Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54.

[[#ex]]